Aistė Stremaitytė. Tarp Palemono pušų

Pagaliau atėjus vasarinei kaitrai, patraukiau tolyn nuo Kauno centro į Palemoną, kur tarp laibų pušų ir senų obelų tebestovi skulptoriaus Bernardo Bučo suprojektuotas ir kartu su žmona poete Salomėja Nėrimi įrengtas jaukus medinis namelis.

Šiame name prabėgo vieni gražiausių poetės gyvenimo metų – gimė sūnus, išleistas ketvirtasis eilėraščių rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį 1938 m. įteikta Valstybinė literatūros premija. Apie čia praleistą laiką, poetė savo vyrui rašė: „Man prisimena 1937 metai, kada kūrėmis ir gimė vaikelis… Juk buvo nelengva, bet tai vienas iš gražiausių mano gyvenimo atsiminimų.“[1] Dabar šioje vietoje veikia Salomėjos Nėries memorialinis muziejus.

Rašyti apie poetę rizikinga – pasijunti lyg eitum į minų lauką, kur tavęs tyko jos talento gerbėjai ir pasirinkimų kritikai. Net prabėgus 70 metų nuo S. Nėries mirties, nėra vieningo vertinimo. Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko teigimu,  ji „bene geriausiai atitinka klasikinę pasmerktojo poeto sampratą. Tai jai metamas kraštutinis kaltinimas – tėvynės išdavikė.

Tai ji dar prieškaryje buvo kaltinama ir religinėmis šventvagystėmis (pradedant nuo 1927 m. eilėraščio „Be bažnyčios, be altorių…“), ir savo meilės nepadorumu. Tai jos atveju toks ryškus, anatemos bruožų turintis verdiktas: savo genijų panaudojo blogiui pagarbinti.“ Literatūrologas kaip išeitį siūlo ieškoti ne tik politinės, bet ir psichologinės to laiko tiesos. Tad kokią istoriją pasakoja išlikęs pastatas ir jame saugomi daiktai?

Pirmajame muziejaus aukšte įrengtuose stenduose – nuotraukos, laiškų, dokumentų faksimilės, ištraukos iš dienoraščio, buvusių kolegų ir draugų atsiminimų fragmentai. Vitrinose – skrybėlaitė, pirštinės, klasės draugų albumai, veltinukai, rašalo „Quink“ buteliukas ir parkeris, išrikiuotos poetės parašytos knygos ir knygos apie ją. Toliau – B. Bučo žiemos ir vasaros dirbtuvės, kuriose eksponuojami jo darbai, skulptoriaus įrankiai, asmeninio archyvo nuotraukos. Šeimos svetainėje saugoma sofa, du foteliai, apvalus stalas, sieninis laikrodis, telefono aparatas, radijas. Sieninėje spintoje – 294 knygos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, latvių ir kitomis kalbomis.

Užlipus siaurais mediniais laiptais į antrą aukštą, patenkama į poetės darbo kambarį. Taip ir norisi prisėsti prie rašomojo stalo, prakalbinti tylinčią rašomąją mašinėlę ar tiesiog stebėti už lango svyruojančias pušis. Kai kartu lydėjusiai muziejaus darbuotojai pasakiau, kad jaučiuosi kaip Tomo Manno namelyje Nidoje, ji atsakė, jog vokiečių turistų įspūdis būna irgi toks pats.

Kūrybai prie šio stalo laikas būdavo atplėšiamas ne taip lengvai. Gyvendama Palemone, poetė kasdien važinėdavo traukiniu į miestą, kur dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas Kauno trečiojoje gimnazijoje. Kuriant sodą, po darbo tekdavo skubėti įsigyti medelių ir traukiniu juos pargabenti atgal. Šiltuoju metų laiku reikėjo prižiūrėti nemažą daržą. Ji taip pati siuvo, mezgė ir nėrė drabužius, madas sekdama pagal to meto vokiškus žurnalus. Šalia darbo kabineto – miegamasis, įrengtas ant pakylos virš dirbtuvių. Kambario gilumoje stovi dvi medinės lovos, staleliai prie jų, kelioniniai lagaminai ir kiti daiktai.

Tiesą sakant, vaikštinėdamas po kambarius, net pamiršti, jog esi muziejuje. Jautiesi lyg užsukęs į vyresniosios kartos žmogaus sodybą, lyg patekęs į rojaus kampelį, kur visa dar tik kuriama, kur nėra nei politikos, nei karo, nei didelių sprendimų – vien juokas tolėliau esančiame vaikų darželyje, malonus nuovargis po dienos darbų, tarp pušų sklandančios mintys, kurias tereikia sugaudyti ir užrašyti.

Adresas: S. Nėries g. 7, LT-52249 Kaunas.

Darbo laikas: nuo antradienio iki šeštadienio 9–17 val.

Bilietų kainos: suaugusiam asmeniui – 1 EUR; moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams – 0,50 EUR; ICOM nariai, Rašytojų sąjungos nariai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ikimokyklinio amžiaus vaikai, globos namų auklėtiniai, I, II grupės neįgalieji – nemokamai.

Ekskursijos trukmė – apie 1 valandą.

Šaltinis čia

Atsakyti