Algirdas Zabulionis. Ar poezijos knyga namuose keičia moksleivio matematikos pasiekimus?

KODĖL vienos šalies moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo kitos šalies? KODĖL kaimo moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo miesto? KODĖL mergaičių pasiekimai skiriasi nuo berniukų? Ir viena iš pirmųjų minčių – ne vien mokykla moko vaikus, ne tik ji viena atsakinga už moksleivio pasiekimus. Vaikas auga šeimoje, joje praleidžia net daugiau laiko nei mokykloje. Tad šeimos įtaka vaiko vystymuisi labai didelė. Tik kaip įvertinti tą įtaką, kokius pagrindinius veiksnius išskirti?
Tradiciškai analizuoti pradedama nuo socialinės-ekonominės šeimos aplinkos, po to analizuojama šeimos edukacinė aplinka, kuri vertinama pagal tėvų išsilavinimą, knygų skaičių namuose ir pan. Apie šias vaiko šeimos aplinkos charakteristikas galima daug kalbėti, sunku jas matuoti ir lyginti, dar sunkiau – įvertinti, kaip jos veikia vaiką. Tarptautinis EBPO PISA tyrimas pateikė moksleiviui daug klausimų apie jo šeimą. Iki šiol beveik neanalizuota kultūrinė šeimos aplinka ir jos įtaka moksleivių pasiekimams. Pamėginkime atidžiau panagrinėti bent vieno šeimos kultūrinės aplinkos aspekto sąsają su Lietuvos penkiolikmečio moksleivio matematikos pasiekimais. PISA tyrimas – tai ne vien matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų testai, bet ir moksleivio aplinkos tyrimas. Tyrime dalyvavusiems moksleiviams buvo užduotas klausimas ir apie poeziją.

Klausimas lyg ir konkretus – apie poezijos knygas, bet paliekantis vietos abejonėms – juk neklausta, KIEK tų poezijos knygų yra moksleivio namuose. Norėdami giliau suprasti šį atsakymų interpretavimo aspektą, pažiūrėkime į PISA tyrimo pateiktą statistiką: truputis daugiau nei pusė (tiksliau – 52,1 proc.) Lietuvos 15-mečių moksleivių į šį klausimą atsakė TAIP, jų namuose yra poezijos knygų. Nežinau, tai daug ar mažai (visada norėtųsi daugiau!), bet… pabandykime aiškiau suprasti, iš ko jie susideda: pažiūrėkime, kaip šį klausimą atsakė merginos ir vaikinai, miesto ir kaimo mokyklų moksleiviai ir pan. Visa ši statistinė informacija surinkta vienoje diagramoje (1), kurioje matome gana ryškų skirtumą tarp merginų ir vaikinų atsakymų.

1 diagrama. PISA-2015 rezultatai: kuri dalis (%) Lietuvos 15-mečių moksleivių namuose turi poezijos knygų. Punktyrine linija pažymėtas Lietuvos vidurkis – 52,1 proc.

Pirmasis pastebėjimas. Kodėl merginų namuose poezijos knygų yra dažniau? Atrodytų, tai bendra šeimų charakteristika, ir tiek berniukų, tiek mergaičių atsakymai neturėtų taip ryškiai skirtis. Šio skirtumo vienas iš paaiškinimų gali būti toks – klausimas ne apie knygas šeimoje, bet apie tai, kiek moksleivis ŽINO apie jas. Tad gal tų poezijos knygų šeimos bibliotekoje ir yra, bet berniukai rečiau jas pavarto ir mažiau apie jas prisimena.

Antrasis pastebėjimas – miesto/kaimo veiksnys nėra esminis (išsiskiria Vilniaus moksleiviai, tačiau palikime sostinės moksleivių išskirtinumo analizę kitam kartui), tačiau labiau reikia atkreipti dėmesį į merginų/vaikinų statistikų skirtumą, kuris stipriai didėja – Vilniuje merginos „lenkė“ vaikinus tik 9 proc., miesteliuose – jau 16 proc., o kaimo vietovėse – net 21 proc. Kaip tai galima aiškinti?

Trečiasis pastebėjimas. Išsiskiria mokyklos su rusų mokomąja kalba. Net ir įvertinus tai, kad dauguma šių mokyklų yra miestuose (skirtingai nei lenkų mokomąja kalba mokyklų, kurių didesnioji dalis yra kaimiškose vietovėse), jų moksleiviai poezijos knygų namuose turi dažniau.

Svarbu suprasti, kaip tai veikia moksleivio pasiekimus. Ar poezijos knygos turėjimas namuose ir moksleivio matematikos pasiekimai susiję? Ar koks nors ES remiamas projektas, pvz., Kiekvienam Lietuvos moksleiviui – po poezijos knygą, pagerintų švietimo kokybę Lietuvoje? PISA tyrime moksleivis laikė tris testus – skaitymo supratimo, gamtos mokslų ir matematikos. Pirmiausia mintis, kuri šauna į galvą – poezijos knyga namuose didžiausios įtakos gali turėti skaitymo supratimo rezultatams, bet pažiūrėkime į „tolimesnio“ nuo literatūros mokomojo dalyko, šiuo atveju – matematikos, rezultatus. Vidutiniškai poezijos knyga moksleivio namuose (o tiksliau – ta knyga, apie kurią vaikas ŽINO) „prideda“ prie jo matematikos PISA testo rezultatų vidutiniškai 41 balą (beje, prie gamtos mokslų – 46, o prie skaitymo supratimo – net 50 balų). O Vilniaus moksleiviams tas skirtumas  – net 58 balai! Ir tas matematikos rezultatų prieaugis, sietinas su poezijos knyga namuose, didelis – ir miesto, ir kaimo mokyklų moksleiviams, ir merginoms, ir vaikinams…

2 diagrama. PISA-2015 rezultatai. Lietuvos 15-mečių moksleivių matematikos testo rezultatai skirtingose moksleivių grupėse. Punktyrine linija pažymėtas bendras Lietuvos moksleivių matematikos testo vidurkis – 478 balai.

Pabaigai liko vienas klausimas: gal susižavėję poezijos knygos įtaka nepamatėme kažko dar svarbesnio? Gal visko pagrindas yra tėvų išsilavinimas, o ta poezijos knyga namuose yra tik vienas iš to išsilavinimo požymių? Gal kultūrinė šeimos aplinkayra priklausoma nuo edukacinės aplinkos, apibūdinamos tėvų išsilavinimu? PISA tyrimo duomenys rodo, kad mamos/tėčio aukštasis išsilavinimas gerai nepaaiškina šeimos kultūrinės aplinkos. Akivaizdu, kad kultūrinė aplinka, veikianti moksleivių mokomųjų dalykų (skaitymo, gamtos mokslų, matematikos, greičiausiai ir kitų) rezultatus, priklauso ne tik nuo tėvų išsilavinimo. Tuo galima įsitikinti analizuojant trečiąją diagramą (3).

3 diagrama. PISA-2015 rezultatai. Lietuvos 15-mečių moksleivių matematikos testo rezultatai skirtingose moksleivių grupėse. Punktyrine linija pažymėtas bendras Lietuvos moksleivių matematikos testo vidurkis – 478 balai.

Šioje diagramoje išskirtos dvi moksleivių grupės: viena – kurių abu tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, kita – kurių bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą (tokią informaciją apie savo tėvus moksleiviai pateikė anketose). PISA tyrimo rezultatai tvirtina, kad poezijos knygos veiksnys veikia tiek vienoje, tiek ir kitoje moksleivių grupėje, vidutiniškai „pridėdamas“ prie moksleivio matematikos testo rezultatų apie 40 balų aukštojo tėvų išsilavinimo grupėje ir truputį mažiau – apie 30 balų – kitoje (be aukštojo išsilavinimo). O atskirose pogrupiuose, pavyzdžiui, merginoms iš šeimų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, poezijos knyga matematikos testo rezultatą padidina net 47 balais – tikrai daug! Nėra netikėta, kad moksleivių mokymosi pasiekimai geresni šeimose, kuriose tėvų išsilavinimas aukštesnis, o tokiose šeimose ir knygų daugiau. Tačiau taip pat akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo, poezijos knyga namuose išlieka stipriu veiksniu (gal veikiančiu netiesiogiai, o per motyvaciją mokytis), patvirtinančiu, kokią didelę įtaką moksleiviams turi kultūrinė komunikacija namuose ir mokykloje.

Išvados. Moksleivio ugdymosi rezultatams didelę reikšmę turi ne tik šeimos socialinė-ekonominė ar edukacinė, bet ir KULTŪRINĖ šeimos bei mokyklos aplinka.

Patarimas švietimo politikams – moksleivių matematikos pasiekimus Lietuvoje galime pagerinti skatindami kultūros, kultūrinės komunikacijos kokybę mokyklose ir šeimose. Tam priemonių gali būti įvairių – kol Lietuva turi galimybę naudotis ES fondų lėšomis, jas ir verta ten skirti, o ne mokyklos „laikrodžio sukiojimui“ (mokslo metų ilginimui, atostogų trumpinimui, atėjimui į mokyklą nuo X metų). Kam rodykles sukioti, jei laikrodis stovi? Nebent tą papildomai „atsuktą“ laiką skirtume moksleivių kultūriniam ugdymui ir kultūrinei komunikacijai. Ir tai užduotis ne tik švietimo, bet ir kultūros, socialinės apsaugos politikams, nes į tokią talką turi burtis meno kūrėjai, šeimos, visos švietimo, kultūros ir socialinės apsaugos institucijos. Ne veltui dr. Meilė Lukšienė ragino Lietuvos mokyklos gyvenimą kreipti į ugdymą kultūra ir kultūrai. Akivaizdu, kad tai tikrai daro įtaką ir Lietuvos ateičiai, ir moksleivio matematikos pasiekimams.

Dr. Algirdas Zabulionis yra Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas

Vilniaus politikos analizės institutas

Bernardinai.lt