Arūnas Spraunius. Intelektualų saulėlydis

Kalbama, kad apie viešumos vengiantį Viktorą Peleviną literatūros kritikai pusiau juokais pateikia tokią koncentruotai konkrečią informaciją: „Tiražas 150 tūkstančių.“ O ką, visai tinkama rašytojo egzistencinės situacijos metonimija technogeniniame ir de facto globaliame pasaulyje, ją saikingai papildžius keletu pastabų apie rašytojo naratyvo estetiką ir tas pastabas sukomponavus pagal imperatyviai drausminantį Twiter reikalavimą „tilpti“ į 140 spaudos ženklų (priešingu atveju technologija, taigi ir visuomenė, tam kreipimuisi liks kurčia).

Pavyzdžiui, neišgirs, kad Pelevinas išpopuliarėjo kaip nenumaldomas manipuliuotojas-žaidėjas kaleidoskopiniais, egalitaristiniais reklamos įvaizdžiais ir stilistika.

Romano „Generation P“ šešto skyriaus pavadinimas „Homo Zapiens“ – tai nuoroda į egzistenciškai paviršutinišką (naivų) vartotojų mėginimą išvengti tikrovės. „Greitas televizijos perjunginėjimas iš vienos programos į kitą, kad nereikėtų žiūrėti reklamos, vadinamas zapingu.“ „Komercinė idėja: pasiūlyti išlieti Kristaus Išganytojo cerkvei varpus Kokakolokolą ir Pepsikolokolą“ (Viktor Pelevin, „Generation P“, Vertė Jurgis Gimberis, UAB Jotema, 2006). Statistika (čia aptartu atveju – 150 tūkstančių egzempliorių ir 140 spaudos ženklų) valdo viską.

Straipsnis skelbtas „Kultūros baruose“.
Visas tekstas čia.

Atsakyti