Grasilda Blažienė. Netrinkime savęs iš savo atminties

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas. Tačiau sužinojęs, kad visi dirbate neatlygintinai, o knygas leidžiate iš privačių mecenato lėšų, tuoj pat panūdau paklausti apie motyvą, kiekvieną jūsų paskatinusį tokiai veiklai?

– Paprastų žmonių kalba tariant, trūko kantrybė vis girdint, kokie pramanai pasakojami apie lietuvius vietoj istorinės tiesos. O turint omeny, kad panašiais dalykais užsiima gabūs ir žinomi žmonės, kaip antai garsi lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, tikinanti, kad Romą nukariavę gotai išties buvo ne kas kita, o gudai – viena baltų genčių, jų skleidžiamos fantazijos sėkmingai sklinda pasaulyje ir tampa pavojingos tiek mūsų geram vardui, tiek savęs pačių, savųjų šaknų suvokimui ir pažinimui.

Visas pokalbis čia.

Atsakyti