Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kalba, atsiimant Nacionalinę premiją Prezidentūroje, Vilniuje.
Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad ši diena yra laimingiausia mano viso kūrybinio gyvenimo akimirka.

Lietuvos nacionalinė premija vainikuoja mano ilgamečio kūryinbio darbo pastangas  – pastangas  prikelti iš užmaršties mano tėvynainius, kurie tapo nuožmios ir kartais sąmoningos neapykantos aukomis tik todėl, kad buvo žydai.

Mano kūrybinės pastangos būtų nuėję perniek, jei jos nebūtų paremtos atmintimi – ne selektyvine atmintimi, ne ta, kuri privalo įsiteikti kuriai nors ideologijai, o ta, kuri atitinka istorinę tiesą.

Visas tekstas čia