Ar islandų kalba nenuskęs anglų kalbos vandenyne, kartu nusitempdama visą islandų kultūros tapatybę, klausia „The Guardian“ korespondentas Jonas Henley.
Islandai iš daugelio kitų tautų išsiskiria tuo, kad, kai jiems prireikia naujo žodžio, jie jį retai kada „importuojasi“ iš svetimos kalbos. Vietoj to, islandų kalbos entuziastai nukaldina naują terminą, kurio šaknys siekia tolimus senovės skandinavų kalbos istorijos laikus: taip atsiranda naujadaras, kurio išvaizda, skambesys ir elgesys niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito islandų kalbos žodžio.

Pavyzdžiui, kompiuterį islandai vadina tölva – tai islandų kalbos žodžių tala („skaičius“) ir völva („pranašė“) dūrinys. Interneto naršyklė islandiškai – vafri; šis terminas kilęs nuo žodžio „klajoti“. O tai, ką mes vadiname tinklalaide (angl. podcast), islandai vadina žodžiu hlaðvarp, kuris reiškia kažką, ką „užkrauni“, o tada „meti“.

Tuo islandų kalba skiriasi nuo daugelio kitų. Tai kalba, kurios sudėtinga gramatinė struktūra tebėra praktiškai tokia pat, kokia buvo prieš tūkstantį metų, o žodynas – vis dar išskirtinai švarus. Nepaisant to, islandams nepritrūksta žodžių XXI amžiaus sąvokoms, rašo J. Henley.

Karta be gimtosios kalbos

Tačiau kad ir kokie archajiški, grynakalbiai ir išradingi yra islandai, kad ir koks stiprus yra jų nacionalinės ir kultūrinės tapatybės jausmas, islandų kalba šiandien kalba vos 340 tūkst. žmonių. Ir nei Siri, nei Alexos tarp jų nėra.

Šiame „Facebook“, „YouTube“, „Netflix“, išmaniųjų telefonų, balso atpažinimo ir skaitmenizuotų asmeninių asistentų amžiuje islandiškųjų sagų, apie XII–XIII amžių surašytų veršio odoje, kalbai kyla grėsmė nugrimzti į anglų kalbos vandenyno dugną.

„Jei daugumos kalba realiame pasaulyje tampa mažumos kalba skaitmeniniame pasaulyje, vadinasi, vyksta „skaitmeninis mažumėjimas“, – aiškina Islandijos universitete islandų kalbą ir kalbotyrą dėstantis prof. Eirikuras Rognvaldssonas.

Islandijos vidurinių mokyklų mokytojai nurodo, kad penkiolikmečiai moksleiviai nemažai tarpusavyje bendrauja angliškai, o jaunesni vaikai savo kalbos mokytojų dažnai teiraujasi, kaip islandų kalba reikėtų vadinti vieną ar kitą sąvoką, rašo J. Henley.

Didelę savo laiko dalį islandų vaikai ir jaunuoliai praleidžia anglakalbėje skaitmeninio pasaulio aplinkoje, todėl nebegauna tų kalbos pagrindų, kurie jiems padėtų įtvirtinti savo gimtosios kalbos gramatiką ir žodyną, įsitikinęs Eirikuras (antrą sykį minėdami žmogų, islandai paprastai nurodo tik to žmogaus vardą, – LRT.lt). „Galima sakyti, kad pirmąsyk matome kartą, augančią be normalios gimtosios kalbos“, – sako jis.

Daugelis renkasi anglų kalbą

Islandų kalba yra išgyvenusi ne vieną sunkų laikotarpį, kaip antai danų valdymo epochą. Tačiau anglų kalbos poveikis yra unikalus poveikio masto, kontakto intensyvumo ir pokyčių spartos prasme, tvirtina Eirikuras. „Prieš dešimt metų išmaniųjų nebuvo, – sako jis. – Šiandien praktiškai neatitrūkstame nuo anglų kalbos.“

Anglų kalbos įtaka islandų kasdienybėje nuolat didėja. Anglų kalba darosi vis labiau reikalinga ir užima vis daugiau vietos islandų gyvenime, sako doktorantūros studentė Iris Edda Nowenstein, kartu su Eirukuru vykdanti išsamų trejus metus truksiantį skaitmeninės kalbos poveikio tyrimą, kuriame dalyvauja 5 tūkst. žmonių.

„Seniau po pamokų vaikai eidavo sportuoti, mokydavosi groti kokiu nors instrumentu, skaitydavo, žiūrėdavo tas pačias televizijos laidas, žaisdavo tuos pačius kompiuterinius žaidimus, – sako ji. – Dabar telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, kompiuteriuose ir televizoriuose galima rasti nesuskaičiuojamą gausybę žaidimų, filmų, serialų, vaizdo įrašų, dainų. Kalbamės su „Google Home“ arba Alexa. Ir tik angliškai.“

Žinoma, anglų kalbos nereikia laikyti priešu, pabrėžia I. E. Nowenstein, – neabejotinai daugiakalbystė yra sveikintinas dalykas. Tačiau anglų kalbos svoris ir mastas internete yra toks milžiniškas, kad verčia susirūpinti. Tačiau, pasak tyrėjos, islandų kalba – ne vienintelė, kuriai kyla grėsmių. Net 21 Europos kalbai gresia išnykti skaitmeninėje erdvėje.

„Didelį nerimą kelia tai, kad netrukus jaunuoliai pradės sakyti: gerai, užsienyje šios kalbos mes nepavartosim. Jei ir Islandijoje galime apsieiti be jos, ar apskritai prasminga ją mokytis?“ – nuogąstauja Eirikuras.

Net vietiniai aptarnaujami anglų kalba

Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje esančioje laukine gamta garsėjančioje saloje kasmet apsilanko beveik du milijonai užsieniečių, ir tai yra keturis kartus daugiau nei 2008-aisiais. Imigrantai čia sudaro apie 10 procentų gyventojų – penkis kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius.

Dauguma šalyje gyvenančių imigrantų – atvykėliai iš Europos Sąjungos šalių, pagal trumpalaikes darbo sutartis dirbantys daugiausia žuvų perdirbimo įmonėse ir turizmo srityje. Šiems Islandijos gyventojams retai kada tenka mokytis islandų kalbos – kalbos, turinčios tris gimines, keturis linksnius ir šešias veiksmažodžio formas. Šalies sostinės Reikjaviko baruose, restoranuose ir parduotuvėse net ir vietiniai gyventojai dažnai aptarnaujami ne savo gimtąja kalba.

Vis dėlto didžiausią susirūpinimą kelia internetas. „Android“ mobiliojoje operacinėje sistemoje veikianti paieškos sistema „Google“ islandų kalbą atpažįsta, tačiau, ko gero, tik dėl to, kad vienas iš ją kūrusių inžinierių – islandas. Interneto milžinai nesigundo galimybe siūlyti savo produktų islandų kalba auditorijai, kurią sudaro tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena, pavyzdžiui, Kaune.

Eirikuro teigimu, paruošti produktus islandų kalba technologijų bendrovėms atsieitų tiek pat, kiek tai atsiėjo, pavyzdžiui, ruošiant juos prancūzų kalba. Pasiskaičiavusios, kiek joms toks žingsnis kainuotų, nei „Apple“, nei „Amazon“, nei jokia kita bendrovė niekada to nesiimtų, įsitikinęs jis.

Jei islandiškosios versijos ir egzistuoja, jos nėra tobulos, teigia I. E. Nowenstein. „Galima „Facebook“ nustatyti islandų kalba, bet tuomet tekste nedera linksniai, – sako ji. – Žmones erzina nuolat savo vardą matyti ne tos gramatinės formos, todėl anksčiau ar vėliau jie grįžta prie anglų.“

Prie minėto tyrimo taip pat prisideda islandų kalbos vertėjas, lingvistas Maxas Nayloras iš Jungtinės Karalystės. Jis teigia kelis sykius rašęs šiuo klausimu bendrovei „Apple“, tačiau atsakymo taip ir negavo. „Mes nesitikime, kad jie mums pasiūlys grynai islandišką operacinę sistemą, – sako jis. – Bet turime vilties, kad jie bent jau pradės su mumis bendradarbiauti.“

Ateinančius penkerius metus Islandijos vyriausybė kasmet po 450 mln. kronų (3,5 mln. eurų) atidės į kalbos technologijų fondą, kuris, kaip tikimasi, parengs technologijų vystytojams praversiančią medžiagą. Visgi suvokiama, kad iššūkis – nuo programėlių ir socialinės žiniasklaidos pritaikymo iki šaldytuvų ir savaeigių automobilių valdymo islandų kalba – yra milžiniškas, rašo J. Henley.

Islandų kalba atspari laikui jau daugiau kaip tūkstantį metų. Nerimaujančių, kad jai gresia pavojus artimiausiu metu išnykti, – nedaug. „Ji tebėra daugumos kalba, oficiali valstybės, švietimo įstaigų ir valdžios institucijų kalba“, – sako I. E. Nowenstein.

„Tačiau nerimą kelia tai, kad daugelyje sričių ji vartojama vis rečiau, – priduria tyrėja. – Įvairiose žmonių gyvenimo srityse islandų kalba tampa antrąja, o tai reiškia, kad ir savo kultūros paveldą islandai ilgainiui supras gerokai menkiau.“

Pasak M. Nayloro, traukiantis islandų vaikų žodynui, mažėja ir jų raštingumo rodikliai. „Netrukus gali susidaryti situacija, kai islandų gimtoji kalba nebebus nei islandų, nei anglų, – sako jis. – O kadangi tapatybė yra itin tampriai susijusi su kalba, sunku net įsivaizduoti, kuo tai gali baigtis.“