Italų kalbininkas: K. Donelaičio „Metai“ yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos klasika

2014-ieji eina į pabaigą, o kultūros, kalbos ir literatūros žmonėms tai reiškia, kad baigiasi Kristijono Donelaičio metai. Renginių, aptarimų, minėjimų šiemet buvo daug – tiek mokslinių, tiek mokyklinių, tiek visuomeninių. Gruodžio 9-10 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kvies šiuos metus apibendrinti: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Taikomosios dailės muziejuje įvyks baigiamasis jubiliejinių Kristijono Donelaičio metų renginys – visuomenei skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės” (XIV Jurgio Lebedžio skaitymai). Tarp konferencijos svečių – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai ir „Metų“ vertėjai į užsienio kalbas.

Apie „Metų“ vertimą į italų kalbą ir Lietuvos literatūrą Italijoje lietuviškai kalbėjomės su Pizos universiteto Lingvistikos katedroje dirbančiu Adriano Cerri.

Kas paskatino „Metus“ išversti į italų kalbą? Kodėl Jums tai atrodė svarbu?

Gal sunku patikėti, bet „Metus“ pradėjau versti kaip pomėgį. Apie Donelaičio sudurtinius žodžius 2006 m. buvau parašęs bakalauro darbą, todėl tekstą jau gerai žinojau. Man tiesiog buvo smalsu išgirsti, kaip tokie garsūs lietuviški hegzametrai skambėtų itališkai. Taip 2007 m. ėmiau versti kelias eilutes. Rezultatas iš karto labai patiko. Galvojau – kokia bėda, kad itališko vertimo dar nėra, jį būtinai reikia atlikti! Taip ir nusprendžiau toliau versti. O kai buvo paskelbta, kad 2014 m. Lietuvoje vyks Donelaičio gimimo metinės, man pasidarė aišku, kad užbaigsiu pradėtą darbą. Maniau, kad tai bus gera proga supažindinti italus su lietuvių literatūros klasika.

Kaip manote, kodėl ir kuo poema įdomi italams?

Donelaičio poema italams svarbi dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, „Metai“ yra ne tik Lietuvos, o Europos literatūros klasika. Mums, kaip europiečiams, labai reikia susipažinti su kitų tautų literatūriniais šedevrais. Be to, poemoje pasakojama apie būrų gyvenimą, jų džiaugsmus ir sunkumus. Negalime pamiršti, kad iki XX a. pradžios Italijos gyventojų didelę daugumą sudarė valstiečiai ir žemdirbiai. Todėl kaimo poetika mums visai nesvetima. Trečia priežastis – kasmet vis daugiau italų turistų keliauja į Lietuvą. Vadinasi, italai po truputį atranda Lietuvą ir jos kultūrą.

Koks potencialių „Metų“ skaitytojų Italijoje paveikslas dėliojasi Jūsų galvoje?

Mano manimu, „Le Stagioni“ (toks „Metų“ pavadinimas itališkai – aut. past.) sudomins visų pirma tuos, kurie jau domisi Lietuva, Lietuvos istorija ir literatūra. Bet iš tikrųjų knyga orientuota į platesnę publiką: ją su patenkinimu galės skaityti ir Europos literatūros tyrinėtojai, poezijos mėgėjai ir paprasti skaitytojai iš bet kokios visuomenės grupės. Aš nelabai tikiu skaitytojų kategorijomis. Pavyzdžiui, turiu draugą, per visą gyvenimą skaičiusį penkias ar šešias knygas. Jam dovanojau vieną kopiją. Na, po savaitės rašė, kad tai buvo pats įdomiausias skaitinys gyvenime!

Kokia litetuvių literatūros situacija Italijoje – ar yra daugiausiai verčiamas, labiausiai skaitomas žanras?

Daugiausia verčiama šiuolaikinė poezija. Paskutiniais metais išėjo Gintaro Grajausko, Vlado Braziūno ir Jono Meko eilėraščių rinkiniai. Anksčiau buvo išversti kiti svarbūs lietuvių poetai, pvz. Vytautas Mačernis, Tomas Venclova, Sigitas Geda, Kornelijus Platelis, Marcelijus Martinaitis. Šalia poezijos verčiami ir šiuolaikiniai bestseleriai, ypač romanai, pvz. Sigito Parulskio „Trys sekundės dangaus“, Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“. 2015 m. dar planuojama išleisti Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ vertimą ir Tomo Sauliaus Kondroto apysakų rinkinį.

Kaip manote, ar mūsų literatūra pakankamai matoma Italijoje? Ko labiausiai trūksta?

Jei turime omenyje, kad iš lietuvių į italų kalbą literatūrą verčia ne daugiau kaip 5-6 žmonės, reikia pripažinti, kad verčiama pakankamai intensyviai. Tačiau negalima teigti, kad iki šiol išverstų knygų užtenka atstovauti visai lietuvių literatūrai. Ypač trūksta praėjusio amžiaus „didžiųjų”. Kaip nepaminėti Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Škėmos, Balio Sruogos, Ričardo Gavelio? Neturime nė vieno jų kūrinio. Problema ta, kad vertimų rėmėjai iš Lietuvos labiausiai skatina versti šiuolaikinius, gyvus rašytojus.

Parengė Ieva Krivickaitė

* * *

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kristijono Donelaičio reikšmės” (2014 m. gruodžio 9–10 d.) programa

Gruodžio 9 d. Antradienis.
Lietuvos nacionalinė filharmonija (Aušros vartų g. 5) 

9.00 – 9.30 Registracija

9.30 – 10.00 Sveikinimai: Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas

10.00 – 12.00 1 sesija. Moderuoja Mindaugas Kvietkauskas, Sigitas Narbutas.

Marijus Šidlauskas: Donelaičio žodžio skalsa. Ingė Lukšaitė: Lietuvininkai, Kristijonas Donelaitis ir Lietuvos kultūros branda. Liucija Citavičiūtė: Ar tiesa, kad Donelaitis rašė „tik sau” ir neketino publikuoti savo kūrybos? Vaidas Šeferis: Naujas požiūris į Kristijono Donelaičio Metų kompoziciją. Vladimiras Gilmanovas: Кристийонас Донелайтис и антидот апокалипсиса (к вопросу о герменевтике выживания в эпоху «тайны беззакония» (2 Фессалоникийцам 2:7)) / Kristijonas Donelaitis ir priešnuodis nuo apokalipsės (išgyvenimo „nedorybės paslapties” (2 Tes 2, 7) epochoje hermeneutikos klausimu)

12.00 – 13.00 Pietūs

13.00 – 15.00 2 sesija. Moderuoja Jolanta Gelumbeckaitė, Gytis Vaškelis .

Sigitas Narbutas: Kristijono Donelaičio reikšmė lietuvių hegzametro raidai. Kęstutis Nastopka: Kristijono Donelaičio įrašų krikšto metrikų knygose sakytinė struktūra. Carmen Caro Dugo: Kristijono Donelaičio Metai ispanų kalba: vaizdingumo perteikimas, stiliaus išlaikymas. Adriano Cerri: Grybų pavadinimai Kristijono Donelaičio Metuose: vertimo ir identifikacijos problemos. Rimvydas Laužikas: Maistas Kristijono Donelaičio Metuose XVIII a. gastronominės kultūros kontekste

15.00 – 15.30 Kavos pertrauka

15.30 – 17.30 3 sesija. Moderuoja Vaidas Šeferis, Marijus Šidlauskas

Jekaterina Zykova: Country Life sub specie aeternitatis: Kristijonas Donelaitis and the Tradition of Descriptive Poem / Kaimo gyvenimas sub specie aeternitatis: Kristijonas Donelaitis ir aprašomosios poezijos tradicija. Darius Kuolys: „Donelaičio kodas” Lietuvos kultūroje. Viktorija Šeina: Tarpukario Donelaitis. Nerija Putinaitė: Kas belikę iš sovietinių Donelaičio įvaizdžių? Dalia Dilytė: Neatsisveikinant su Donelaičiu: būsimų darbų apibrėžtys

17.30 – 18.30 Šventinis priėmimas konferencijos dalyviams Mažojoje salėje

Gruodžio 10 d. Trečiadienis.
Taikomosios dailės muziejus (Arsenalas) (Arsenalo g. 3A) 

9.00 – 10.30 4 sesija (Konferencijų salė, II a.). Moderuoja Darius Kuolys

Naglis Kardelis: Lietuviškojo pasaulėvaizdžio atspindžiai Kristijono Donelaičio Metuose: filosofijos ir epinės poezijos jungtys. Regimantas Tamošaitis: Vargas ir perteklius Kristijono Donelaičio Metuose. Axel Ernst Walter: Kristijonas Donelaitis‘ Metai in der Tradition nationaler Epen in Europa / Kristijono Donelaičio Metai Europos nacionalinių epų tradicijoje

10.30 – 11.00 Kavos pertrauka

11.00 – 12.30 5A sesija (Konferencijų salė, II a.). Moderuoja Mikas Vaicekauskas

Giedrė Jankevičiūtė: Kristijono Donelaičio poemos „Metai” vizualinio skaitymo prasmės Antrojo pasaulinio karo metais. Darius Petkūnas: Lietuvos Liuteronų Bažnyčios inicijuotos diskusijos dėl Kristijono Donelaičio portreto 1964 m. spaudoje. Aušra Kavaliauskienė: Kristijono Donelaičio epochos lietuvininkų apranga

5B sesija (Gobelenų salė, I a.). Moderuoja Vilma Zubaitienė

Grasilda Blažienė: Kristijonas Donelaitis ir tikriniai vardai. Rolandas Kregždys: Kristijono Donelaičio kūrinių skolintinės leksikos – polonizmų – vartosenos ypatumai. Lionė Lapinskienė: Lingvistinis Petro Būtėno žvilgsnis į Kristijono Donelaičio „Metus”

12.30 – 14.00 Pietūs

14.00 – 15.30 6A sesija (Konferencijų salė, II a.). Moderuoja Grasilda Blažienė

Jolanta Gelumbeckaitė: Kristijono Donelaičio „Metų” leksinė ir gramatinė anotacija. Florian Sommer: Antrinė predikacija Kristijono Donelaičio „Metuose” . Vilma Zubaitienė: Kristijono Donelaičio „Metų” kalba: santykis su XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos gramatikomis ir žodynais

6B sesija (Gobelenų salė, I a.). Moderuoja Liucija Citavičiūtė

Ilja Lemeškin: Kristijono Donelaičio „paukščių pasaka” rytų slavų epo perspektyvoje: „Metų” kompozicijos klausimu. Elvyra Usačiovaitė: Lietuvių senojo tikėjimo įvaizdžiai Kristijono Donelaičio „Metuose” . Rima Palijanskaitė: Kristijono Donelaičio ir jo literatūrinių personažų pasaulėžiūra idėjinių Vydūno dramų kontekste

15.30 – 16.00 Kavos pertrauka

16.00 – 17.30 7 sesija (Konferencijų salė, II a.). Moderuoja Mikas Vaicekauskas

Žavinta Sidabraitė: Kristijono Donelaičio kūrybos lietuviškumas. Roma Bončkutė: Simonas Daukantas – „Metų” skaitytojas. Rūta Eidukevičienė: Kūrybinis tandemas: Hermano Buddensiego ir Eduardo Astramsko bendradarbiavimas verčiant Kristijono Donelaičio „Metus” į vokiečių kalbą

18.00 Konferencijos apibendrinimas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6)

Kiti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai konferencijos metu

2014-12-09 19.00 Lietuvos nacionalinė filharmonija (Aušros vartų g. 5) Šventinis vakaras Kristijono Donelaičio metų pabaigai 2014 metų Kalbos premijos įteikimas P rof. Viktorijos Daujotytės žodis apie Kristijoną Donelaitį. Koncertuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis), aktorius Dainius Svobonas. Programoje – giesmės, Algimanto Bražinsko, Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Vidmanto Bartulio kūrinių chorui vėrinys, Kristijono Donelaičio pamokslai

Vilniaus universiteto bibliotekoje, Pranciškaus Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) veikia paroda „Šimtus jau metus saulelė tekėjo ir leidos” (Martynas Liudvikas Rėza), skirta kultūriniams XVIII–XIX a. pradžios Prūsijos ypatumams, darbo laikas nuo 9.00 val. iki 17.00 val.

Bernardinai.lt

Atsakyti