Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras.

2016 m. Stanfordo universiteto atliko tyrimo duomenimis, daugelis Amerikos paauglių negali atskirti patikimų naujienų ir netikrų. Ar tokio tyrimo rezultatai Lietuvoje būtų panašūs? Kęstutis Petrauskis, dirbantis Vilniaus universitete ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, mano, kad taip: „Todėl, kad Lietuvos jaunimo elgsena, veikla, įpročiai nedaug kuo skiriasi nuo Vakarų, JAV jaunimo. Jie naudojasi tais pačiais socialiniais tinklais, klauso tos pačios muzikos, vartoja tuos pačius „brendus“, panašiai leidžia laisvalaikį. Kita vertus, gali būti, kad tie rezultatai būtų ir blogesni. Todėl, kad Vakarų piliečiai apskritai kritiškiau vertina žiniasklaidą. Vakarų šalyse yra daugiau ugdoma suprasti apskritai žiniasklaidos veikimą, jos ekonominius, politinius motyvus. Taip pat Vakarų šalių viešojoje erdvėje yra daug medijų kritikos, padedančios piliečiams kritiškiau vertinti medijų turinį.“

Per mažai dėmesio naujienoms mokyklose

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos mokytoja Renata Jankevičienė mano, kad ugdymo procese per mažai dėmesio skiriama Lietuvos ir pasaulio naujienoms aptarti, daugelis mokytojų pagrindinėmis mokymo priemonėmis vis dar laiko vadovėlius, kuriuose nėra panašaus pobūdžio užduočių, nes naujienos greitai sensta. Mokytojai gan aktyviai taiko įvairias skaitmenines technologijas, tačiau medijų ir informacinis raštingumas susijęs ne tik su gebėjimu pasinaudoti pačiomis technologijomis, bet ir su daugybe kitų kompetencijų: su gebėjimu kryptingai ieškoti, atsirinkti vertingus šaltinius, juos analizuoti, lyginti tarpusavyje, interpretuoti turinį, nusakyti, kokį poveikį nuomonei ar savijautai jie daro, su atsakomybe, sąmoningumu skleidžiant savo kūrybą.

Kai kuriose Lietuvos mokyklose jau yra pasirenkamieji Medijų ir informacinio raštingumo ugdymo moduliai, kurių metu mokiniai mokomi vertinti naujienas. Be to, anot R. Jankevičienės, yra mokytojų, sėkmingai integruojančių minėtą temą į pilietiškumo pagrindų ir lietuvių kalbos ar kitas pamokas.

Ką gali padaryti tėvai?

Dažnai tėvų rūpestis būna nukreiptas į tai, ar socialiniuose tinkluose iš jų vaikų nėra tyčiojamasi, ar neatsargiai nėra pateikiami pernelyg asmeniniai duomenys, bet žymiai mažiau dėmesio skiriama, kaip jie apsieina su internete rasta informacija. „Suaugusieji Lietuvoje labai lengvai suteikia apie save duomenis. Pradedant bankais, baigiant nuolaidų kortelių „rinkimu“. Dažniausiai net nepagalvojama, kad tokiu būdu atiduodame informaciją apie savo asmenį, šeimą: ką, kada, už kiek, ko perkame, ką valgome, ką geriame, kaip rengiamės, kiek išleidžiame, kiek sutaupome, kiek uždirbame, kaip leidžiame laisvalaikį, kur važiuojame. Tai pridėjus prie mūsų naršymo įpročių internete, mus nuolat lydi tikslinė reklama. Dauguma suaugusiųjų apie tai net nesusimąsto, nepagalvoja“, – teigia K. Petrauskis.

Anot K. Petrauskio, tyrimai rodo, kad paprastas, eilinis vartotojas (ne komunikacijos žinovas) per dieną skaito vieną interneto naujienų portalą (tik paįvairinimui retkarčiais įsijungdamas kokį kitą). Taip pat vakare jis žiūri mėgstamas laidas per mėgstamą televiziją, klauso mėgstamos radijo stoties. Manyta, kad švietimo plėtra, technologijų pažanga, išaugusi žiniasklaidos įvairovė, užsienio kalbų mokėjimas paskatins Lietuvos gyventojus rinktis informaciją iš įvairesnių šaltinių. Tačiau, kaip jau minėta, žiniasklaidos vartojimo įpročiai nesikeičia. Pavyzdžiui, vieno didžiausio Lietuvoje televizijos retransliuotojo duomenys rodo, kad per mėnesį tik apie tūkstantį žmonių įsijungia CNN televiziją (ir tai nereiškia, jog ją žiūri reguliariai). Tokie suaugusiųjų įpročiai šeimoje perduodami ir vaikams.

Patarimai tėvams

Tėvai moko vaikus neiti su nepažįstamais žmonėmis, neimti iš jų dovanų – lygiai tokie patys principai turėtų būti taikomi ir kalbant apie virtualią erdvę. Tėvams, norintiems užtikrinti, kad jų vaikai internete gebėtų skirti patikimą informaciją nuo netikros, K. Petrauskis pataria:

1. Stengtis neapsiriboti tik pramoginiu turiniu (mūsų darbas, karjera reikalauja iš mūsų nuolat mokytis);

2. Skirti daugiau dėmesio analitinei žiniasklaidai;

3. Prisiversti bent du–tris kartus per savaitę pažiūrėti žinias per Vakarų televizijas, paskaityti analitinius Vakarų interneto portalus;

4. Skaitant naujienas atkreipti dėmesį į pavadinimą, turinį, analizuoti, ar tai jau kur nors girdėta, ar tai gali būti tikra;

5. Paieškoti kitų šaltinių, ar juose yra panašių naujienų;

6. Jei žinia paskelbta socialiniuose tinkluose, pabandyti patikrinti, ar apie tai rašo žinomų žiniasklaidos priemonių portalai, laikraščiai, televizijos.

Tekstą parengė Laura Bačinskienė, Ugdymo plėtotės centro Informacinių technologijų skyriaus l.e.p. vedėja