Kaip nuraminti nervus… per egzaminus?

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai jaunuolių, laikydami brandos egzaminus ir jiems ruošdamiesi, stodami į aukštąsias mokyklas, gyvena nerimastingu laukimu. Šį jausmą neretai yra paženklinusi įtampa, baimė, ypatingas fizinis ir emocinis nuovargis. Abiturientų tėvams šios dienos – taip pat ne pačios lengviausios. Kai kurios mamos jaudulį bando slopinti valerijono lašais, o tėčiai staiga (visai netikėtai) pradeda rūkyti, nors anksčiau niekada to nedarė. Trumpiau tariant, šeimoje kurį laiką įsivyrauja nervinis chaosas. Kuo jis grasina ir kaip jo išvengti?

Egzaminų neišvengsi, toks jau tas gyvenimas – taip pasakytų daugelis mūsų. Gal ir teisybė, bet nervus pažaboti tikrai galima. Kartais netgi būtina, tvirtina gydytojai, nes nuolatinė įtampa, stresas, jaudulys gali atimti džiaugsmą gyvenimu ir padovanoti pluoštą ligų.

Visos ligos – nuo nervų?

Kaip tvirtina „MediCA“ klinikos bendrosios praktikos gydytoja Rita Keturakienė, dėl gausaus nuolatinio informacijos srauto, kurį labai dažnai lydi skubėjimas, žmogaus psichika įsitempia. Jei tokia būsena užsitęsia, tampa sunku atsipalaiduoti, pailsėti. Būna sunku bendrauti su aplinkiniais, vargina apatija, bloga nuotaika. Galiausiai susergama. Vieniems „sušlubuoja” virškinamasis traktas, kitus dėl nusilpusios imuninės sistemos atakuoja peršalimo ligos, virusai, trečius vargina kraujotakos sutrikimai, širdies problemos ar nemiga.

Nervingumo požymiai, anot R. Keturakienės, labai įvairūs. Tai irzlumas, dirglumas, jautrumas smulkmenoms, vangumas, dažni galvos skausmai. Gali dingti apetitas ar, priešingai, žmogus gali pradėti šlamšti viską, kas jam papuola po ranka (tokį valgymą dietologai vadina emociniu).

Nervingumas dažnai pastebimas ir išoriškai. Žmogus blaškosi, imasi kito darbo neužbaigęs vieno, jam sunku išbūti vienoje vietoje, dažnas barbena pirštais, ką nors maigo, kasosi, kramto nagus. Nervingas asmuo – nuolat užsiėmęs, nes dėl nemokėjimo dirbti, mokytis, planuoti laiko, jis nieko nespėja. Jei kas nors nesiseka, jis dar labiau supyksta. Gaunasi užburtas ratas.

Geresnė nervų sistemos veikla

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad veikiant stresui, nerimaujant, jaudinantis, esant nuolat įsitempus, vartojant daug kavos (dauguma abiturientų kavos tikrai neatsisako, nes ši skatina būti budriais), B grupės vitaminų atsargos organizme sunaudojamos kur kas greičiau nei įprastai. O kai trūksta šių vitaminų, žmogus greičiau pavargsta, silpsta jo atmintis.

Vitamino B turtingi augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, ypač jo gausu mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, rupaus malimo miltų duonoje, pupose, jautienoje, kepenyse, kiaušinio trynyje. Tačiau būtina atminti, kad šie vitaminai gana nepatvarūs, žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai verdamas, troškinamas, netgi, kai ilgai mirkomas. Įvertinus tai, jog daugumos mūsų mityba nėra visavertė, pavasarį ypač pravartu papildomai vartoti B grupės vitaminų maisto papildų.

Nervinantis taip pat efektyvu vartoti valerijono šaknų, melisų, pipirmėčių ar mėtų, apynių spurgų, jonažolių arbatų. Jos ramina nervų sistemą, gerina miegą. Rezultatas – žmogus geriau pailsi, būna darbingesnis, nebe toks dirglus ir įsitempęs.

Kalbant apie preparatus, gerinančius atmintį, būtina atminti vieną svarbų dalyką – pastarieji veiksmingi, jei vartojami iki egzaminų likus dar šiek tiek laiko, ne paskutinėmis dienomis.

Kaip lengviau išgyventi egzaminų periodą ir mažiau jaudintis?

- Mokymosi medžiagą pravartu padalinti į lygias dalis – taip išvengiama situacijų, kai vieniems dalykams ar klausimams skiriama ištisa diena, kitiems – kelios valandos ar net minutės.

- Kai kuriais atvejais informacija lengviau įsimenama į pagalbą pasitelkus asociacijas, vaizdus, piešinėlius, schemas, lenteles.

- Mokantis būtina daryti pertraukėles.

- Labai svarbu reguliariai valgyti (būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), nors keliolika minučių skirti pasivaikščiojimui po gryną orą.

- Nepatartina žavėtis įvairiais energetiniais gėrimais – o juos jaunimas juk labai mėgsta. Ilgas tokių gėrimų vartojimas išsekina centrinę nervų sistemą, iš organizmo „išstumia“ kalcį ir geležį. Angliarūgštė dirgina ir nepalankiai veikia skrandį bei visą virškinimo sistemą. Minėtuose gėrimuose esantys konservantai, dažikliai, saldikliai bei kofeinas gali sukelti alerginius susirgimus.

- Tėvams reikėtų apsišarvuoti kantrybe, itin kontroliuoti savo emocijas, nes priešingu atveju jie patys pradės nervintis, nemiegoti, nepagrįstai bijoti. Tokia būsena ir elgesys jų atžaloms tikrai nepadės. Dažnas klausinėjimas „Ar jau išmokai“, „Kiek dar liko?“ ir pan. tarpusavio santykiuose pasės susierzinimą, pykčius, priekaištus. Vaiku būtina pasitikėti ir tikėti – taip ugdomas jo savarankiškumas.

Šaltinis čia

Atsakyti