Vaiką kopūstuose rado ar gandras atnešė, sakome, norėdami kitaip įvardyti gimimą. Apie mirusį kalbame, kad išėjo į dausas ar Anapilin. Šitoks tikrųjų žodžių maskavimas vadinamas eufemizacija. Kaip teigia neseniai Vilniaus universitete Filologijos fakultete disertaciją „Lietuvių kalbos eufemizmai: raiška ir motyvacija“ apsigynęs dr. Marius Smetona, eufemizmai mums mažiau reikalingi nei anksčiau, nes daromės vis racionalesni, siekiame mokslinių paaiškinimų. Visgi gyvybė ir mirtis išlieka paslaptingomis sritimis.
Visas Rositos Garškaitės straipsnis čia