„Jau kartą nuėjome lengvesniu keliu. Rašėme savo istoriją senovės slavų kanceliarine kalba, o dabar baltarusiai sako, kad gal ne mes ir rašėme. Ne mūsų istorija“, – kalbėjo apie būtinybę lietuvių kalbai sklisti elektroninėje erdvėje prof. Laimutis Telksnys, projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ vadovas.
LIEPA atveria vartus, pasak prof. L. Telksnio, į naują aplinką, kurioje galėsime dirbti, bendrauti su kompiuteriais šnekėdamiesi lietuviškai. Didelėms kalboms, kuriomis šneka daug žmonių, tokios priemonės, darančios žmogaus ir kompiuterio sąveiką patogesnę, greitesnę, lankstesnę, jau turi ir komercinę prasmę. Lietuvių kalbai, kaip ir kitoms, kuriomis šneka keli milijonai, – tai nėra verslo objektas, nes ekonomiškai neapsimoka. Negana to, lietuvių kalba dar ir labai sudėtinga. Tačiau mūsų valstybei tokie darbai reikalingi, kad lietuvių kalba neišnyktų. „Tai – tautos išlikimo ir kultūros objektas, – pabrėžė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto (MII) mokslininkas. – Kai kas mano, kam čia terliotis, galima šnekėtis angliškai. Tačiau Davidas Brooksas, „Microsoft„ strategas, sakė, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nebevartojama. Ir prisiminkime, ką prieš 400 metų rašė Mikalojus Daukša, kad ne žemės derlumu ar šalies gražumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. Ji didina ir išlaiko bendrumą. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę, tautos gerovę.„ Septynios paslaugos Rugpjūčio viduryje baigtas pirmas pustrečių metų vykdyto projekto LIEPA etapas. Per jį VU informatikai ir filologai, bendradarbiaudami su Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Šiaulių universiteto mokslininkais, sukūrė septynias lietuvių šneka valdomas paslaugas, leidžiančias žmogui dirbti, bendrauti su kompiuteriu pasišnekant. Jauniausiems visuomenės nariams moksleiviams skirtos dvi jų. Pažintuvas padės per biologijos pamokas inovatyviai aiškintis ląstelės sandarą ir su ląstele susijusius procesus. Ieškotuvas praturtins geografijos pamokas. Mokiniai galės interaktyviai susipažinti su UNESCO paveldo objektais, balsu inicijuoti informacijos paiešką, nuotraukų peržiūrą, vaizdo įrašus. Valdytuvo paslauga, apimanti kompiuterio ir jo programų valdymą balso komandomis, gali būti sėkmingai naudojama įgudusių ir pradedančių, taip pat neįgaliųjų kompiuterio vartotojų. Valdytuvas atpažįsta daugiau nei 200 komandų. Jomis valdoma per 100 kompiuterio ir jo programų funkcijų. Naršytuvo paslauga leidžia valdyti interneto naršykles balso komandomis ir gali visiškai pakeisti įprastines naršymo sąsajos priemones – pelę ir klaviatūrą. Pagalbininkas padeda mokytis lietuvių kalbos ir lavinti socialinius įgūdžius. Jis siūlo išgirsti visus lietuvių kalbos abėcėlės garsus, dvigarsius ir dvibalsius bei 300 žodžių, kuriuose šie garsai tariami. Taip pat įsitraukti į keturias dažniausiai gyvenime pasitaikančias bendravimo situacijas, animuotus socialinius kontekstus: „Aš ir kiti“, „Pas gydytoją“, „Kavinė“, „Parduotuvė“. Tartuvas – garsinis naujažodžių žodynėlis – padės teisingai ištarti lietuvių kalboje atsiradusius naujus žodžius, norminius skolinius ar naujadarus, pateiks įvairias sakiniuose vartojamas jų formas, taip pat informacijos, ką naujažodžiai reiškia, kokia jų kilmė, vartojimo ypatumai. Dar viena projekto LIEPA paslauga skirta akliesiems. Aklieji išmoksta naudotis įprastine kompiuterio klaviatūra, o informaciją, rodomą ekrane, jiems balsu perskaito kompiuterinis sintezatorius, t. y. programinė įranga, nuskaitanti ekrano informaciją ir paverčianti kodais, o juos – balsu skaitomu tekstu. Seniai yra tokia angliškų tekstų galimybė. Jau kurį laiką kodai paverčiami ir lietuvių šneka, tačiau balsas buvo labai robotizuotas. Dabar sintezatorius šneka gražiai lietuviškai, žmogišku balsu. Lietuvių šnekos sintezatorius akliesiems taip pat turi daug papildomų galimybių. Tarp jų – greičio, garsumo, tono aukščio keitimas (didžiosios raidės ištariamos aukštesniu balsu), taisyklingas atskirų raidžių ar simbolių skaitymas.