Lietuviškojo teatro pradžia Vilniuje buvo slaptieji ir viešieji spektakliai, įėję į istoriją lietuviškųjų vakarų vardu. Balio Sruogos nuomone, lietuviškieji vakarai savo reikšme mūsų tautos atgimimui galėtų varžytis su rašytąja literatūra dėl pirmenybės: „Daug heroizmo, kančių ir pasišventimo pareikalavo lietuviška knyga, bet ar daug mažiau jų reikalavo lietuviškasai teatras – lietuviškieji vakarai?“ Jis tvirtino, kad lietuviškųjų vakarų teatras „šimteriopai“ buvo teatras tikra to žodžio prasme, davęs savo publikai tai, ką teatras duoda ir turi duoti.

Romualdo Deltuvo straipsnis „Lietuvybės gaivinimo Vilniuje pėdsakais, arba Kas yra lietuviško teatro tėvas“.I dalis čia.
II dalis čia.