Metų žodis, nežodis, sparnuotasis posakis – iš latvių patirties

Pirmą kartą Lietuvoje bus renkamas Metų žodis ir Metų posakis!
Greitai plinta taiklus naujadaras, atgyja netikėtų reikšmių įgavęs žodis? Visa žiniasklaida pasigavo kokį nors šmaikštų posakį ar absurdišką frazę? Užsirašykite, pasižymėkite, įsidėmėkite šių kalbos reiškinių vartojimo kontekstą. Viso to netrukus prireiks. Šiais metais pirmą kartą Lietuvoje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Juos organizuoja Lietuvių kalbos draugija su savo visuomeniniais talkininkais ir informaciniu partneriu UAB „Lietuvos žinios“.
O kaip Metų žodį renka kaimynai latviai? Apie tai rašo Regina Kvašytė.

Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Tokių idėjų šaltiniu galėtų tapti Latvijoje 2003 m. gimusi tradicija rinkti metų žodį (latv. gada vārds) ir „nežodį“ (latv. gada nevārds). Tiesa, pastarasis darinys nėra įprastas, tačiau geriau nepasakysi*, todėl ir lietuviškame tekste palikta su priešdėliu ne-, kuris atspindi reikšmę, perimtą iš junginio netinkamas / nelogiškas / netaisyklingas / nereikalingas ar pan. žodis. Prie šių renkamų žodžių, tarsi priešingybių, pažymėtų teigiamu ir neigiamu ženklu, šliejasi ir sparnuotojo posakio (latv. spārnotais teiciens) rinkimas. Pastarasis gali būti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteikiantis. Dažniausiai sparnuotuoju posakiu tampa laki, absurdiška ar juokinga valdininkų, politikų ar kitų viešųjų asmenų pasakyta frazė, peraugusi į visuotinai atpažįstamą, kartais net ir konteksto nereikalaujantį posakį. Aiškiau vis dėlto būna tada, kai atpažįstamas autorius ar prisimenama posakio pavartojimo situacija. Ir lietuvių kalboje atsirastų ne vienas toks, atpažįstamas iki šiol, nors pavartotas senokai, tik niekas dar nesugalvojo rinkti metų populiariausio… Užtat naujiems dalykams (reiškiniams) pavadinti tinkamų žodžių siūlymo akcijų yra vykę – pavyzdžiui, beveik prieš porą dešimtmečių gyvavusiame „Gimtosios kalbos“ skyrelyje „Ieškokime žodžių“.

Sumanymas rengti gyventojams tokį konkursą priklauso Latvių kalbos plėtros komisijai (Latviešu valodas attīstības kopa) drauge su Latvijos rašytojų sąjunga (Latvijas Rakstnieku savienība) ir Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisija (Latvijas Zinātņu akadēmijas Terminoloģijas komisija). Pateiktus žodžius vertina ir metų titulą renka komisija, sudaryta iš redaktorių, kalbininkų, žiniasklaidos atstovų ir pan. (sudėtis kasmet šiek tiek keičiasi).

Pirmiausia apie konkurso nuostatus ir eigą. Metų žodžiu renkamas ryškiausias ir tiksliausias pagal latvių kalbos taisykles sukurtas žodis, kuris tais metais nuskambėjo pirmą kartą, įgijo ar atgavo populiarumą arba būtent tais metais pradėtas vartoti tam tikra nauja ar specifine reikšme. Metų nežodžiu pripažįstamas ryškus nereikalingas ar netinkamai padarytas žodis iš tais metais pasirodžiusių arba gerokai paplitusių, arba jau žinomų žodžių, kurie pradėti vartoti netinkama (dažnai pagal kitos kalbos pavyzdį) reikšme. Sparnuotasis posakis – ryškiausias arba keisčiausias tais metais dažnai vartotas ar visuomenės ypač pastebėtas pasakymas (pageidautina, kad būtų užrašyta, kas, kada ir kokiame kontekste jį pavartojo; žr. https://lvak.wordpress.com/gada-vards-nevards-teiciens/). Renkama iš žodžių, kuriuos per visus metus susiunčia Latvijos žmonės. Taigi, jau dabar Latvijoje galima siūlyti pretendentus, vertus 2015-ųjų metų žodžio, nežodžio ir sparnuotojo posakio titulų.

Metų žodis. Peržiūrėjus viso rinkimų laikotarpio duomenis matyti, kad metų žodžiu neretai tampa vietoj anglų kalbos skolinių atsiradę ar specialiai jiems pakeisti sukurti žodžiai. Nuo 2003 m., kai prasidėjo šis konkursas, t. y. per dvylika metų, tokių vietoj anglybių atsiradusių žodžių buvo penki:

  • zīmols (2003; vietoj brands, brends (anglų brand), naujadaras sukurtas pagal Miulenbacho–Endzelyno „Latvių kalbos žodyne“ pateiktą žodį zīmolis, kurį būtų galima sieti su zīme „ženklas“**,
  • zīmīgs „būdingas, charakteringas, reikšmingas“, o priesaga -ols rodo sąsają su veidols „figūra, pavidalas, atvaizdas“, simbols „simbolis“ ir pan.; kuo lietuviškai pakeisti skolinį brendas, dar nenuspręsta) ;
  • mēstule (2004; vietoj spams (anglų spam); tai greičiausiai perkurtas žodis vēstule „laiškas“, kurio pradžia iš mēsli „mėšlas“; plg. greta liet. analogiškos neteiktinos svetimybės spamas sėkmingai prigijo brukalas);
  • smacenis (2005; vietoj smogs; vedinys iš smacēt „dusinti, troškinti, smaugti“; autorius – žymus latvių rašytojas, žurnalistas ir dailininkas Anšlavas Eglytis (Eglītis, 1906–1993), gyvenęs ir kūręs JAV; tiesa, anglybė jau senokai įsitvirtinusi – fiksuota hidrometeorologijos terminų žodyne (1976), todėl mažai tikėtina, kad metų žodžiu pripažintas pakaitas plačiai paplis);
  • zibakcija (2010; vietoj flešmobs (anglų flash mob); dūrinys, kurio pirmoji dalis iš žodžio zibens „žaibas“ ar zibenīgs „žaibiškas“, o antroji – tarptautinis žodis akcija; plg. liet. atitikmenis, kuriuos siūloma vartoti šia reikšme: žaibiškas sambūris, sulėktuvės, sąspietis);
  • pašbilde (2013; vietoj anglų selfie; pažodžiui „paties paveikslas“ – dūrinys, kuriame dėmuo paš- reiškia „pats“, o bilde yra skolinys iš vokiečių kalbos, minėtas jau XVII a. latvių žodynuose; plg. liet. asmenukė „autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ir dedama į socialinius tinklus“).

Visiškai suprantama, kad tenka galvoti, kaip pavadinti dalykus ar reiškinius, atėjusius į latvių kalbą kartu su anglišku ar kitos užsienio kalbos pavadinimu. Tokių pakaitų poreikis tampa naujų žodžių atsiradimo priežastimi, o vykęs pakaitas gali tapti metų žodžiu.

Dar keli naujadarai, Latvijoje pripažinti metų žodžiais. Vienas jų taip pat turi sąsajų su anglų kalba, tačiau labiau remiasi latvių kalbos išgalėmis:

  • glābējsilīte (2009) – dūrinys, padarytas iš žodžių glābējs „gelbėtojas“ ir silīte „lopšelis“; latvių–lietuvių kalbų žodyne žodis sile verčiamas „lovys, ėdžios, lesalinė“, o deminutyvas silīte neįtrauktas, tačiau būtent jis turi antrą – šnekamosios kalbos – reikšmę „vaiko lopšys“. Juo ir pasinaudota kuriant naujos sąvokos pavadinimą; šis darinys iš dalies atitinka anglų Baby Box; plg. liet. gyvybės langelis „vieta, kur nenorintys auginti savo vaikų tėvai gali anonimiškai juos palikti“;
  • ēnstrādnieks (2007) – dūrinys, padarytas iš ēna „šešėlis“ ir strādnieks „darbininkas“, pavadina neteisėtai įdarbintą asmenį, t. y. „šešėlinį darbininką“;
  • ziemotne (2013) – veiksmažodžio ziemot „žiemoti“ vedinys su priedanga -otne paukščių žiemojimo vietai pavadinti; plg. liet. žiemovietė.

Pagaliau naujausias – 2014 metų – žodis ausīši (pažodžiui „ausiukai“); plg. liet. „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“ (2014) teikiamą lietuvišką pavadinimą ausinukės (angl. ear muffs). Tai dvi atskiros, nedidelės, ausis nuo šalčio dengiančios, dažniausiai kailinės detalės, sujungtos per viršugalvį einančiu lankeliu. Apskritai šaknies aus- (pagrindas – žodis auss „ausis“) vedinių latvių kalboje jau yra ne vienas, tačiau jie pavadina kitus daiktus: kepurė su ausimis (ausaine, ausene), gyvūnas su ilgomis ausimis (ausainis), o moteriškosios giminės deminutyvas austiņas – tai ir mažos ausytės, ir ausinės, ir kepiniai (visos trys reikšmės įtrauktos į latvių bendrinės kalbos žodyną), tačiau vyriškosios giminės deminutyvo lig šiol nebuvo. Todėl ausītis (daugiskaita ausīši) laikytinas tinkamu dariniu, beje, jo autorius yra vaikas…

Net tris kartus metų žodžiu pripažinti veiksmažodžiai, sukurti iš naujų reiškinių pavadinimų:

  • draugoties (2006) – tų, kurie naudojasi portalais draugiem.lv ir pan., veiksmams pavadinti; plg. draudzēties – draugauti;
  • talkot (2008) – padarytas iš daiktavardžio talka ir susijęs su įvykusia didžiąja talka, o iki tol dažniausiai būdavo vartojamas žodžių junginys piedalīties talkā „dalyvauti talkoje“;
  • staidzināt (2011) – „vesti pasivaikščioti naminius gyvūnus“; iš staigāt „vaikščioti (pačiam)“, tikėtina, kad priesaga pasirinkta pagal analogiją su veiksmažodžiu audzināt „auklėti“.

Metų nežodis. Tokiais pripažįstami tiek senokai paplitę, tiek nauji dėl įvairių priežasčių netikę ar nepritapę žodžiai. Dalies nežodžių atsiradimą lėmė kitų kalbų poveikis. Per dvylika metų nežodžiais pripažintos kai kurios įsigalėjusios anglybės: māsterplāns (2004), hendlings (2006), dīli, dīlošana, dīlot (2013) ir junginys siera produkts „sūrio produktas“, taip pat rusų kalbos žodžiai ar konstrukcijos saīsināt (darbiniekus) (2009; pažodžiui tai reikštų „sutrumpinti“ (kalbant apie darbuotojus), rus. сократить), pa lielam (2010; rus. по большому счету), uzrunāt (problēmu) (2012; rus. обратиться к проблеме; latvių kalbai būdinga pievērsties „užsiimti, imtis“, tačiau pastaruoju metu populiarėja vertinys). Tai nėra nauji reiškiniai, šios rusybės paplitusios latvių kalboje seniai, tačiau niekaip nepavyksta jų atsikratyti, o dabar jos vėl suaktualėjo. Į šią kategoriją patenka ir tarptautiniai skoliniai, kurių perdėtas vartojimas teršia kalbą: centrs [centras] (2005; vartojamas reikšme „didelė ar maža vieta, kur kas nors vyksta“), konsolidēt (2011; „konsoliduoti“). 2014 m. dėl to, kad jau turi keletą reikšmių, nežodžiu pripažintas skolinys iš lotynų kalbos aplikācija, vietoj kurio kompiuterijoje reikėtų vartoti programma, lietotne; plg. liet. atitikmenis programa „kompiuteriu atliekamų veiksmų aprašas kuria nors programavimo kalba arba kompiuterine kalba“, taikomoji programa „programa, kurią kompiuterio naudotojas taiko kokiam nors darbui atlikti tiesiogiai“, mobilioji programa „programa, pritaikyta mobiliajam prietaisui“ (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, 2008).

Įdomu, kad pirmasis 2003 m. nežodžio titulą gavęs žodis buvo valiutos pavadinimas eiro „euras“. Žodis neigiamai įvertintas dėl nekaitomos formos. Dabar oficialiai vartojama Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos patvirtinta kaitoma forma eira. Apie šį valiutos pavadinimą ne kartą rašyta Terminologijos komisijos leidinyje „Terminoloģijas Jaunumi“ (lietuviškai būtų „Terminologijos naujienos“).

Metų sparnuotieji posakiai. Šios kategorijos laureatai be konteksto dažniausiai yra visiškai nesuprantami, pavyzdžiui, Rīkojums Nr. 2 (2011) – tuometinio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuotas referendumas dėl Saeimos paleidimo; Zelta rokas (2003) – frazeologizmas auksinės rankos, daugelyje kalbų apibūdinantis nagingą meistrą, Latvijoje įgavo naują, neigiamą reikšmę, nes buvo susijęs su sveikatos ministro „padėkų“ skandalu.

Keli posakiai atsirado iš įvairių situacijų, kuriose komiškai suskambo pavardės: Vanags noknāba cālīti „Vanagas užkapojo viščiuką“ (2005; posakis paplito, kai vadovaujant vyskupui Janiui Vanagui iš bažnyčios buvo pašalintas pastorius Juris Calytis (Cālītis); pavardė reiškia „viščiukas“); Vilks paziņoja, ka Lapsas sūdzība par Zaķa pārkāpumu tiks izskatīta „Vilkas pranešė, kad Lapės skundas dėl Zuikio nusižengimo bus svarstomas“ (2012; Valdis Dombrovskis apie Dzintaro Zakio automobilio įsigijimą, posakyje minimi asmenys: Andris Vilks – ekonomistas, finansų ministras, Lato Lapsa – žurnalistas, Dzintars Zaķis – verslininkas ir politikas).

Kai kuriuos atvejus žmonės įsiminė, nes buvo pasakyta neaiškiai ar nelogiškai: Krāniem un buldozeriem jāstrādā lidostā „Kranai ir buldozeriai turi dirbti oro uoste“ (2010; ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio frazė); Nākotne ir nākotnes cilvēku rokās „Ateitis yra ateities žmonių rankose“ (2013; prezidentas Andris Bėrzinis).

Praėjusių metų sparnuotoju posakiu virto štai toks dialogas: Nē, tā es neesmu. – Tu zini, kas es esmu? „Ne, tai aš nesu. – Tu žinai, kas aš esu?“ (2014; Inguna Sudraba – ekonomistė, buvusi Valstybės kontrolierė, ir Artusas Kaiminis (Kaimiņš) – aktorius ir politikas). Iš visų metų posakių tik vienas nebuvo susijęs su konkrečiais asmenimis – tai perfrazuotas pasakymas, apibūdinęs krizę šalyje: Valsts deg zilās ugunīs „Valstybė dega mėlyna ugnimi“ (2004; galima įžvelgti sąsajų su frazeologizmais). Be to, 2014 m. Rygos latvių draugija (Rīgas Latviešu biedrība) įteikė specialų prizą latviškiausio metų posakio autoriui iš Valmieros už posakį Cik tas ir latos? („Kiek tai latais?“).

Lietuvių kalboje taip pat esama naujoms sąvokoms pavadinti pritaikytų žodžių, kurie nusipelno pagyrų už lietuviškumą ir tikslumą. Gal verta perimti įdomiąją Latvijos patirtį?

Literatūra

J. Baldunčiks. Anglicismi latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1989.
Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidybos centras, 2013.
K. Karulis. Latviešu etimoloģijas vārdnīca, 2 sēj. Rīga: Avots, 1992.
Latvių–lietuvių kalbų žodynas, sud. A. Butkus. Kaunas: Aesti, 2003.
Latviešu literārās valodas vārdnīca. 8 sēj. Rīga: Zinātne, 1972–1996.
Svešvārdu vārdnīca. J. Baldunčika red. Rīga: Jumava, 1999.
Terminoloģijas Jaunumi. Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmijas Terminoloģijas komisija.

Regina Kvašytė

(Gimtoji kalba, 2015, nr. 4, p. 17–21.)

*Lietuvoje 2008-aisiais buvo renkamas gražiausias žodis, Kalbos komisijos svetainėje ir piktžodis (išrinktas – ta prasme), plačiau žr.: ŽODIS – „ačiū“, piktžodis – „ta prasme“, 2008-02-23, VLKK.lt; dar žr. Bendradarbiavimas. Nacionalinis diktantas. (A. Pangonytės pastaba.)
**Latvių kalbos žodžiai straipsnyje išversti pažodžiui; jeigu to padaryti neįmanoma, aprašomuoju būdu paaiškinta žodžio reikšmė ar kitaip atskleista darinio esmė. Kartais tai interpretacija, paremta spėjimais, ne pagrįsta įrodymais. Taip pat pateikti lietuviški atitikmenys, jeigu jų yra. Čia daugiausia remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko įrašais (VLKK.lt). (Autorės pastaba.)

VLKK