Pašnekesiai apie klasikinę filologiją su doc. Živile Nedzinskaite

Docentė Živilė Nedzinskaitė, pabaigusi VU Filologijos fakulteto klasikinės filologijos studijas, kurių metu gilinosi į antikos epochą, jos kultūrą, filosofiją, mokslo laimėjimus,vėliau susidomėjo senaisiais VU studentų konspektais ir Sarbievijaus poezija. Jos studijos įkvėpė pokalbiui apie klasikinės filologijos reikšmę, Sarbievijų ir Vilniaus universitetą.
Humanitarika nuvertinama nepelnytai: būtent ji buvo renesanso, sujudinusio visą Europą, pagrindinis akstinas. Nuo antikos laikų svarbiausi buvo humanitariniai mokslai: literatūros, filosofijos, istorijos išmanymas. Šios studijos – tai ir bandymas suvokti ir paaiškinti mus supantį pasaulį, įvairias jo dimensijas, ir gilinimasis į tai, ką esame įpratę vadinti vertybėmis: moralinėmis, etinėmis ar estetinėmis normomis, egzistenciniais klausimais. Tiksliųjų mokslų atstovai gali nustatyti vienos ar kitos tautos DNR, pasakyti, iš ko susideda mūsų kūnas ir kaip gydyti jo ligas, pasiekti tolimiausius visatos kampelius, bet žmogus – sudėtingas darinys. Labiausiai nepažinta jo dalis – siela, kurią bandyta nufotografuoti, sverti ir pan. Tik humanitarika prasiskverbia į jos gelmes, į tai, kas, ko gera, ir yra taip sunkiai apibrėžiama žmogaus esmė.

Visas pašnekesys čia.

 

Atsakyti