Taigi prasidėjo Rainio ir Aspazijos metai. Stebėkime, kaip jie švenčiami. Kas numatyta ir kaip bus įgyvendinta ta didingo (rainiškų svajonių masto) užmojo ir racionalumo sintezė. O pirmiausia sveikiname brolius. Džiaugiamės ir netgi yra kuo didžiuotis – Rainis mums ne svetimas, ir 2015-ieji – proga tai prisiminti ir apmąstyti. Rainis vadino save pusiau lietuviu. Į savo gyvenimo programą, be kita ko, buvo įrašęs „būti lietuvių draugu“. Beje, Peterburgo universitete susidomėjo K. Donelaičiu, ketino versti „Metus“, o apie „mūsų Lietuvą ir Latviją“ kalbėjo kaip apie vientisą kraštą. Lietuviškus žodžius savo kūryboje poetas iš pradžių naudojo komiškam efektui pasiekti, vėliau, versdamas pasaulinės literatūros šedevrus, – latvių literatūrinei kalbai turtinti ir naujinti.
Išsamiau skaitykite čia.