Aktualijos

Kalbinis mandagumas vaikystėje: kaip jį ugdyti?

Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.
Plačiau…

Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Prarastojo rojaus atgavimas

Alfonso Nykos-Niliūno (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) vardas plačiai žinomas Lietuvos kultūros ir literatūros pasaulyje. Vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausias literatūros kritikas, spalvingiausias bei įžvalgiausias memuaristas, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjas, praeitais metais sugrįžo į savo išsvajotąją Uteną. 2017-aisiais šių eilučių autorė iš Amerikos parvežė dvi kuklias urnas su rašytojo A. Nykos-Niliūno ir jo žmonos dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės palaikais. Vėliau į laidotuves atskridusi jų duktė Berenika Čipkus atvežė jauniausiojo brolio Aristido Horacijaus pelenus. Tais pat metais, birželio 27-ąją, Utenoje įvyko privačios laidotuvės, tokios, kokių pageidavo pats rašytojas. Jomis rūpinosi šių eilučių autorė kartu su poeto sūnėnu Šarūnu Traneliu. Įvykdėme rašytojo priešmirtinį norą atgulti amžino poilsio šalia tėvų – Veronikos ir Adomo bei anksti mirusio brolio Juozo. Liepos 15 d. minint rašytojo 99-ąsias metines, brolio Stasio ir jo anūko Mariaus rūpesčiu buvo sutvarkytas rašytojo kapas.
Plačiau…

Danutė Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“

Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako prozininkė, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė DANUTĖ KALINAUSKAITĖ (g. 1959 m.). Didelio pasisekimo tarp skaitytojų ir kritikų sulaukė trečioji autorės knyga „Skersvėjų namai“. Anketa publikuota 2018 m. nr. 7 (liepos) „Metų“ numeryje.
Plačiau…

Donaldas Kajokas: „Sulaukus tam tikro amžiaus poezija tau atsuka nugarą“

„Graudu, kai iškilių poetų kūryba prastėja, bet knygas jie ir toliau leidžia. Aš taip daryti nenorėčiau“, – sako Nacionalinės premijos laureatas, poetas, eseistas, prozininkas Donaldas Kajokas, kurio 2017 m. išleista rinktinė „Poezija, o gal ne ji“, pasak paties autoriaus, žymi jo atsisveikinimą su poezija. Nuo šiol – metas prozai ir jos žaidimams.
Plačiau…

Milda Kunskaitė. Keistas Franco Kafkos gyvenimas

Prieš 135 metus, 1883 m. liepos 3-iąją Prahoje gimė vienas savičiausių XX a. rašytojų Francas Kafka (Franz Kafka). Jo kūriniuose vaizduojamas keistas, grėsmės ir baimės kupinas pasaulis, kuriame tikrovė pinasi su fantastika, tragizmas su grotesku, kasdienybė – su vizijomis. Savo kūryboje rašytojas akcentavo susvetimėjimą, neviltį, žmogaus vienišumą ir būties paradoksalumą, ją persmelkia absurdiškumas ir pasaulio baimė. Keistų kūrinių autoriaus gyvenimas taip pat buvo keistas. Ir trumpas. Bet pasigilinus į F.Kafkos biografiją galima suprasti, kaip jo galvoje gimė visi tie neįtikėtini, bauginantys vaizdiniai.
Plačiau…

„Tilidūda“ lietuviškos dainelės

Mėgaukitės vienomis gražiausių lietuvių liaudies dainelių vaikams!
Projekto sumanytojos ir koordinatorės: Aušra Žičkienė ir Evelina Žičkienė.
Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. Projektą 2015 m. įgyvendino ir lėšomis parėmė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Muzika: Aistė Smilgevičiūtė, Rokas Radzevičius ir mažasis Eivydas Radzevičius.
Scenarijus, grafika ir animacija: UAB „Indeform“ | Algirdas Noreika, Laurynas Bačys, Eglė Čečenikovaitė, Agnė Berlinskaitė

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir autorių kolektyvas

https://www.youtube.com/channel/UC0q9AL-6g67UFz9bfIEfsxw

 

Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė. Mažajam piliečiui miesto paveldas prabyla raiškiais pavyzdžiais

„Reikėtų kelti patį radikaliausią klausimą: ar norite, kad užaugę jūsų vaikai turėtų emocinę sąsają su savo tėvyne Lietuva? Ar jie tiesiog yra ruošiami tam tikrai specialybei, uždirbti pinigų, o Lietuva šiuo atveju yra tik startinė pozicija, kurioje atsitiktinai gimė?“ – taip pokalbį apie paveldo švietimą pradeda LR Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO ARŪNAS GELŪNAS.
Apie tai, kodėl vaikams reikia gyvai pažinti paveldą, o kakavos puodelis Užupyje yra ne tas pats, kas Santariškėse, A. Gelūnas pasakoja edukacinės programos „Gatvės gyvos vaikams“ vadovei Viktorijai Bružaitei-Kazlauskienei.
Plačiau…

Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną

Šiandien Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė  įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Liepos mėnesį jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
Plačiau…

Milda Kniežaitė. Dirbtinis intelektas mokosi lietuviškai

Kalbos technologijų bendrovė „Tilde IT“ šį rudenį baigia dvejų metų projektą „Šnekos debesis“. Sukurta pirmoji šnekos atpažinimo programa Lietuvoje, ji paverčia lietuvių šneką į tekstą, pavyzdžiui, iš garso įrašo ar tiesiog diktuojamą žinutę išmaniajam telefonui.
Plačiau…

Per trejus ateinančius metus – svarbūs švietimo sistemos pokyčiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina 6 sričių struktūrines reformas. Viena jų – švietimo, apimanti visą sistemą nuo mokyklų iki universitetų, mokslo centrų.

Reformos naudą jau artimiausiais metais pajus moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai – didės pedagogų, mokslo darbuotojų atlyginimai, mokyklos bus aprūpintos moderniomis mokymo priemonėmis, atsiras daugiau ugdymosi galimybių po pamokų, atsižvelgiant į XXI a. iššūkius keisis ir ugdymo turinys, o studijų programos bus labiau pritaikytos prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Kviečiame susipažinti su švietimo struktūrinės reformos darbais iki 2021 m.:
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/Svietimo%20reformos.pdf

Informacijos šaltinis: http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/per-trejus-ateinancius-metussvarbus-svietimo-sistemos-pokyciai