Aktualijos

Simono Daukanto metai. Saulius Pivoras. Laisvė, emigracija, oligarchija

Respublikonizmas pagal Simoną Daukantą
Spalio 28 d. sukanka jau 225 metai nuo Simono Daukanto gimimo, vis dėlto egzistuoja dar daug pramanytų ir paviršutiniškų aiškinimų apibūdinant jo veiklos ir parašytų veikalų turinį. Itin paplitęs vertinimas, kad S. Daukantas buvo pagoniškos Lietuvos praeitį aukštinęs istorikas, kuris šaltinius vertino nekritiškai ir netgi daug ką išgalvojo siekdamas lietuvių senovę pavaizduoti kaip aukso amžių. Visiškai neteisingas vertinimas.
Plačiau…

Lietuva yra vieninteliai mūsų kalbos namai

Lapkričio 18 dieną minėsime 30-ąsias atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso metines. Ta proga pravartu prisiminti ir pasvarstyti, kodėl 1988 metais buvo svarbu atkurti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir kokia mūsų kalbos ateitis. Metinių išvakarėse Juventa Mudėnienė kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį.
Plačiau…

Danutė Kalinauskaitė: „Išsižioja kitąkart elitas, ir pabyra kolorado vabalai“

Valstybinės lietuvių kalbos statuso minėjimo išvakarėse (statusas atkurtas 1988 m. lapkričio 18 d.) Nacionalinės premijos laureatės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narės, rašytojos Danutės Kalinauskaitės mintys apie kalbą.
Plačiau…

Vydūno metams skirtas radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“

2018-ieji yra ir Vydūno metai. Vyksta daug renginių, išleista leidinių, buvo ir bus parodyta laidų, pokalbių. Vydūno metams skirtas ir radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas Alkas.lt. Rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto sumanytojas ir vadovas Sigutis Jačėnas.
Plačiau…

Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

XIX a. pabaigoje lietuvių tauta pirmiausia atgimė per lietuvių kalbą. Kuriant bendrinės kalbos pamatus, labai nusipelnė kalbininkas Jonas Jablonskis. „Žinių radijas“ pasiteiravo kalbininko Aldono Pupkio nuomonės. Jis tvirtina, kad Joną Jablonskį vadinti lietuvių kalbos tėvu galima vadinti su didelėmis išlygomis.
Plačiau…

Rita Urnėžiūtė. Kodėl reikėjo nuvažiuoti į Tytuvėnus?

Rugsėjo 29 d. Tytuvėnuose įvyko Lietuvių kalbos draugijos XVIII suvažiavimas. Išklausytos ir patvirtintos LKD veiklos ataskaitos. Su svečiais – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku – kalbėtasi apie kalbos politikos aktualijas.
Plačiau…

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Lapkričio 11 dieną sukako 100 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos  ministrų kabinetas. Per 22 nepriklausomybės metus (nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d.) buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis.
Plačiau…

Lietuvių literatūros klasikos kūrinius dabar rasite ir portale „ePaveldas“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka papildė portalą „ePaveldas“ lietuvių literatūros klasikos kūriniais, kuriais teisėtai ir nemokamai gali naudotis visuomenė. Mokytojams ir mokiniams sukurtos galimybės lengviau naudotis klasikos kūriniais ugdymo procese.
Plačiau…

Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Plačiau…

Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba

Vydūnas – ypatingas mąstytojas, dramaturgas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, savo veikla ir gyvenimu teigęs moralinį imperatyvą puoselėti gyvą, pakylėtą žmogiškumą, tobulinti žmoniškumą  ir jo svarbiausią dedamąją – dvasingumą. Jo filosofiniuose apmąstymuose kalbai skiriama daug dėmesio. Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.
Plačiau…