Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos nuotr.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka pirmoji šalyje visuomenei pristato naują paslaugą – automatizuotą knygų išdavimo sistemą – knygomatą. Bibliotekos lankytojams, turintiems skaitytojo pažymėjimą, nuo šiol pasiimti naują leidinį bus labai paprasta ir patogu – tai bus galima padaryti ne bibliotekoje, o prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kur birželio 26 d. bus pristatytas pirmasis knygomatas.

Plačiau…

Max Felner / Unsplash.com nuotrauka

Kristupas Sabolius ‒ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose esančio Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis tyrėjas, pastaruosius 20 metų nagrinėjantis vaizduotės reikšmę Vakarų mąstyme. K. Sabolius pradėjo tyrinėti šią temą nuo klausimų, iš kur atsiranda naujos idėjos, kaip gimsta kūryba, kultūra, koks yra intelekto ir vaizduotės santykis. O dabar jis jau yra priartėjęs prie temų, liečiančių vaizduotės ribų ir netgi jos apibrėžtumo santykyje su tuo, kas yra žmogus, klausimus.

Gegužės 23–24 dienomis vykusiame Europos kultūros sostinės forume 2019: „Žmogiškasis faktorius“, kurį kaip ir kasmet iniciavo projekto „Kaunas 2022“ komanda, kūrybinių sričių lyderiai iš įvairių Europos valstybių skaitė pranešimus, nagrinėjančius meno ir verslo bendradarbiavimo, auditorijų įtraukimo, socialinio verslo ir dar daugelį kitų temų. Vienas iš forumo dalyvių – K. Sabolius. Pranešime „Kas yra nežmogiška vaizduotė?“ jis pristatė šios nagrinėjamos temos pastebėjimus ir atradimus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-06-17-kristupas-sabolius-ir-tai-kas-yra-nezmogiska-vaizduote/176244

Kviečiame skaityti: K. Subačius Literatūros pamokų kontekstai 

Kodėl prieš šimtmečius pradėję lietuvių kalba domėtis kalbininkai iki šiol nenurimsta? Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovės prof. dr. Danguolės Mikulėnienės manymu, kalbos istorija suteikia galimybę būti detektyvu, o nagrinėjant ją galima atrasti naujų metodų, tinkamų šiems laikams.

Daugiau apie lietuvių kalbą, kalbos istoriją, tarmių praeitį ir ateitį – Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovės prof. dr. Danguolės Mikulėnienės interviu LRT televizijos laidai „Lietuvos mokslininkai“.

LRT televizijos laidos „Lietuvos mokslininkai“ įrašas.

Informacijos šaltinis: http://lki.lt/instituto-geolingvistikos-centro-vadove-prof-dr-danguole-mikuleniene-lrt-televizijos-laidoje-lietuvos-mokslininkai/ 

2019 m. premijos laureatas – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius doc. dr. Bronius Dobrovolskis. Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.

Plačiau…

„Gimtosios kalbos“ gegužės mėnesio numeryje Arnoldas Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui. Vidas Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis. Du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose. Agnė Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o Anita Juškevičienė rašo apie  akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra. Vidas Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. Daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai: Rita Urnėžiūtė rašo apie įvykusį draugijos suvažiavimą, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, Rūta Švedienė ir Emilija Kvietkuvienė dalijasi naujienomis iš Jurbarko, Kėdainių ir Kražių.
Plačiau…