Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės vasario–kovo mėn. šventė Lietuvių kalbos dienas.Šiemet Lietuvių kalbos dienų renginiuose dalyvavo lietuviai iš Austrijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Vokietijos ir kt.
Užsienio lietuvių bendruomenės dalinasi renginių įspūdžiais (žr. čia 
).
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/
Minint H. K. Anderseno gimtadienį ir Tarptautinę vaikų knygos dieną kovo 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus iškilmingai apdovanoti geriausių 2018-ųjų vaikų ir paauglių knygų kūrėjai.
Plačiau…
Kovo 13 d. Nacionalinio egzaminų centro (toliau – NEC) ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijų atstovai susitiko aptarti lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų vertinimo aktualijų. Susitikime dalyvavo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos, Lituanistų sambūrio nariai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Plačiau…
Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka
Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.
Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850
Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka
Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.
JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-skaitymas-vaikams-garsiai-tiesiausias-kelias-i-gera-issilavinima/174885
http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/didziuliai.html
UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji paskelbta Knygnešių diena.
Jurgita Mikelionienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių programų vadovė
1952 m. vasario 21 dieną Dakoje, Bangladeše, įvyko Bengalų kalbos judėjimo pavadinimą gavęs studentų pasipriešinimas prieš vyriausybės siūlymą bengalų kalbai vartoti arabiškus rašmenis. Dėl to būtent vasario 21-ąją nuo 2000-ųjų minima Tarptautinė Gimtosios kalbos diena, kurios idėją tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui pasiūlė Kanadoje gyvenantis bengalas, norėdamas atkreipti dėmesį į gimtųjų kalbų saugojimo būtinybę. Kodėl gimtoji, kitose kalbose dar vadinama motinos kalba, tokia svarbi? Ar jos reikšmė nėra pervertinama šiame daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje? Ar nenyksta lietuvių kalba? Plačiau…
Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.
Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu. Plačiau…
| Tinkamas žodis, pasakytas tinkamu laiku, gali pakeisti gyvenimą.
Joyce Meyer |
