Pagrindinis ugdymas

Kino edukacijos platformose – nauji filmai pamokoms ir mokyklose veikiantiems kino klubams

Nuo 2020-ųjų sausio naujais filmais pasipildė Lietuvos kino centro vykdomų kino edukacijos projektų filmų katalogai. Pedagogams skirtos ugdymo bazės ir Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ programų turinys papildytas įvairių žanrų filmais, tinkamais ugdymui. Nuo dokumentikos iki animacijos, nuo pripažintų kino meistrų iki jaunų, kylančių autorių darbų. Į katalogus įtraukti filmai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams.

Nuo 2013 metų įgyvendinama, pedagogams skirta programa „Kino edukacijos ugdymo bazė“ kino kūrinius kartu su metodinėmis medžiagomis kviečia pamokose naudoti kaip informacijos bei idėjų šaltinį, padedantį atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas. Katalogą, kurį sudaro tik lietuviškas kinas, papildė šeši darbai. Pamokose nuo šiol bus rodomi ir filmai, kurti pažymėti Lietuvos šimtmetį. Tarp jų animacinė Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Grybų karas“ ekranizacija (rež. Antanas Skučas, 2018). Andriaus Lekavičiaus filmas „Spec. Žvėrynas“ (2018), pasakojantis apie 1991 m. Lietuvoje sukurtą pirmąjį neoficialų Lietuvos kariuomenės specialųjį būrį. Taip pat Eimanto Belicko dokumentika „Tumo kodeksas“ (2018) apie Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimą, Miglės Satkauskaitės istorija „Išeiti iš namų“ (2018) apie kalnų keliautoją Algimantą Jucevičių, Julijos Černovskajos kelio dokumentika „Lida, Vanda, Liusia“ (2015) apie trijų režisierės močiučių kelionę į Vakarų Europą, atskleidžiančią neparastą šeimos istoriją, santykius ir skirtumus tarp šiuolaikinės bei sovietinės kartų, Klaudijos Matvejevaitės trumpametražį „Paskutinė diena“ (2017),

Prie „Kino edukacijos bazės“ pedagogai kviečiami prisijungti ČIA.

Naujais filmais pasipildė ir daugiau nei 150 mokyklų Lietuvoje legaliai filmus žiūrėti sukvietęs projektas „Kino klubai“. Kiekvienoje šiame projekte dalyvaujančioje mokykloje reguliariai rodomi paaugliams skirti įvairių pasaulio šalių filmai iš projekto katalogo, o po peržiūrų organizuojami aptarimai ir kitos veiklos. Klubų programas papildė du nauji filmai –„Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“ (rež. Mamoru Hosoda, 2018) apie magišką sodą, kuriame gali keliauti laiku bei erdve ir sutikti savo šeimos narius skirtingais jų gyvenimo laikotarpiais, bei apie vaikų roko grupę pasakojantis nuotaikingas filmas „Pašėlusios gastrolės“ (rež. Christian Lo, 2018).

Prie projekto „Kino klubai“ galima prisijungti projekto svetainėje: http://lithuania.europeanfilmclubs.eu

I. Klimaitė. Mylimiausia vaikų rašytoja: 10 faktų, kuriuos turėtume žinoti apie A. Lindgren

Astrida Lindgren (1907-2002). EPA nuotrauka

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrid Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu. Nuostabi vaikystė, sunkus paauglystės tarpsnis ir nesibaigiantis maištas – ne viską griaunantis, tačiau kviečiantis į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. Kviečiame sužinoti 10 įdomių faktų apie rašytoją ir jos visą pasaulį sužavėjusius personažus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-13-mylimiausia-vaiku-rasytoja-10-faktu-kuriuos-turetumete-zinoti-apie-a-lindgren/177297

K. Sadauskaitė. Čekijos lituanistams dėstantis V. Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

Literatūrologas V. Šeferis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dr. Vaidas Šeferis yra Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, apie kuriuos ir pasikalbėsime.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-12-cekijos-lituanistams-destantis-v-seferis-donelaicio-metai-yra-kaip-senas-seimyninis-nuotrauku-albumas/176569

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė vienas moderniausių Lietuvos išeivijos poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“.

Paroda kviečia prisiminti šią iškilią asmenybę, pažiūrėti ir pasiklausyti dokumentų, susijusių su poeto asmeniniu gyvenimu ir kūryba. Rašytiniuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose atsispindi Alfonso Čipkaus studijų Lietuvoje detalės. Tarp dokumentų yra ir A. Čipkaus rašytas savo gyvenimo aprašymas. Garso įrašuose skamba paties A. Nykos-Niliūno skaitoma jo kūryba. Vaizdo įrašuose įamžinti pokalbiai su poetu, įvykę jo viešnagės 1998 m. Lietuvoje metu. Atskirą parodos dalį sudaro Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi jautrūs ir asmeniški A. Nykos-Niliūno ir poetės Lidijos Šimkutės laiškai vienas kitam.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

Informacijos šaltinis: http://www.archyvai.lt/lt/lcva/naujiena_2351.html

R. Čičelis Jono Meko pamokos

 Viešnagės Lietuvoje metu. Iš kairės: Jonas Mekas, mama Elžbieta, brolis Adolfas.
1971 m. Mairionio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

Literatūros mėnraštis „Metai“ (2019 m. Nr. 2)

Kas yra mirtis ir kaip susigyventi su kito žmogaus išėjimu virtualybės amžiuje? Esame šiame pasaulyje tokiais laikais, kai numirti ramiai ir be perdėto dėmesio lemta ne kiekvienam. Sausio 23 dienos rytą Jono Meko artimieji socialiniame tinkle parašė, kad „šį rytą ramiai ir taikiai mirė Jonas“.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-01-jono-meko-pamokos/175126

Virtuali paroda „Operacija „Priboj“

1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai. Plačiau…

A. Šapoka Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau…

M. Darškus Kaip vyskupas Motiejus Valančius kalba apie darbštumą nūdienos lietuviui

Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt

Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648

B. Laurinavičienė Pamąstymai Kalėdų rytą: tarp mito ir tikrovės

Sakoma, jog gražiausios žiemos šventės – Kūčios ir Kalėdos – geras laikas pamąstyti apie esminius būties dalykus. Arba apie ką nors romantiško. Tarkime, apie legendinę lietuvių kilmę, t. y. kiekvienam iš mokyklos laikų žinomą kunigaikščio Palemono mitą, tiksliau, naują jo interpretaciją.

Daugiau skaitykite: https://www.vz.lt/po-darbu/2018/12/25/pamastymai-kaledu-ryta-tarp-mito-ir-tikroves#ixzz5asPjz7YD