Žiniasklaidoje

Klasika tapusį „Mažąjį princą“ įkvėpė pasaka „Undinėlė“?

Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę“, – taip sukurtą „Mažąjį princą“ pristatė prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi. Ši filosofinė pasaka, išleista Antrojo pasaulinio karo metais, netruko tapti viena populiariausių knygų pasaulyje – ją noriai skaito ir cituoja tiek vaikai, tiek suaugę.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-11-09-klasika-tapusi-mazaji-princa-ikvepe-pasaka-undinele/178011

J. Jačėnaitė. I. Smetonienė: kalba yra tokia pat konstitucinė vertybė, kaip ir laisvė

Prof. I. Smetonienė. E. Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Primename istoriją, kad krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus šeimai kreipusis į teismą dėl to, kad jai nebuvo leista registruoti dukrai išrinkto vardo Leyla su „y“ dvibalsyje, nes užrašomas jis neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, Vilniaus miesto apylinkės teismas vis dėlto priėmė nutarimą tokį vardą leisti registruoti.

Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams davimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis. Kartais vardo suteikimas, kaip ir Leylos atveju, tampa sudėtinga procedūra, kai turi būti įvertinta pusiausvyra tarp žmogaus teisės pasirinkti vardą, kuris yra asmens identiteto dalis, ir kitos konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-11-07-prof-i-smetoniene-kalba-yra-tokia-pat-konstitucine-vertybe-kaip-ir-laisve/177964

A. Vaškevičius. Rašytojas V. Papievis: Paryžius manęs nepaleidžia

Rašytojo V. Papievio žvilgsnis į Seną. A. Vaškevičiaus nuotrauka

Jau daugiau kaip du dešimtmečius Prancūzijos sostinėje Paryžiuje gyvenantis rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis – dažnas svečias Lietuvoje. Čia jis lankosi kelis kartus per metus, buvo sugrįžęs ir visai neseniai, kai rugsėjui baigiantis dalyvavo pirmąkart Nacionalinėje dailės galerijoje surengtame literatūros festivalyje „Open Books“ ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje pristatė savo naujausią kūrinį „Ėko“. Lapkritį jis vėl planuoja grįžti į Lietuvą – Šiaulių knygų mugės rengėjai pakvietė rašytoją į svečius.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-11-05-rasytojas-v-papievis-paryzius-manes-nepaleidzia/177949

Mitai apie švietimą: projektinė veikla yra geriausias būdas mokytis?

Pexels.com nuotrauka

Daisy Christodoulou – Voriko universiteto (angl. University of Warwick) absolventė, edukatorė, parašiusi dvi knygas apie švietimo problemas. Pirmoji „7 mitai apie švietimą“ (angl. Seven Myths About Education) išėjo 2014 m., o 2017 m. pasirodė kita autorės knyga „Geras progresas? Įvertinimų mokymosi procese ateitis“ (angl. Making Good Progress? The Future of Assessment for Learning). Voriko universitete Daisy Christodoulou studijavo anglų literatūrą, vėliau dalyvavo britiškame „Renkuosi mokyti“ atitikmenyje „Teach First“ (2007 m.) ir trejus metus dirbo mokytoja vidurinėje mokykloje Londone.

Pirmojoje knygoje Christodoulou aptaria septynis, jos nuomone, pačius gajausius mitus švietimo srityje. Anot jos, būtent šie įsivaizdavimai trukdo tobulėti mokymosi procesui, siekiant vaikus toliau sėkmingai integruoti į pasaulį. Knygos įvade buvusi mokytoja stebisi, kiek mažai žino mokiniai, kuriuos ji mokė. Pavyzdžiui, jiems buvo sunku žemėlapyje rasti miestą, kuriame gyvena – Londoną. Autorė pateikia daugybę tokių pavyzdžių ir teigia, kad tai, ko mokomi Didžiosios Britanijos mokytojai apie švietimą ir mokymosi procesą, yra klaidinga ir netgi žalinga vaikams. Jau aptarėme penkis mitus, kalbančius apie faktų svarbąmokytojo vaidmenį mokymosi proceseXXI a. galimus ypatumus, ar užtenka mokantis tiesiog „pasigūglinti“ ir apie tai, ar mokykloje reikėtų mokytis „viskam pritaikomų“ arba „perkeliamų (angl. transferable) gebėjimų.

Penktasis mitas – mokykloje populiarėjantys projektai yra vienintelis geras būdas mokytis ir paruošti vaiką „tikrajam gyvenimui“.

Daugiau skiatykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-29-mitai-apie-svietima-projektine-veikla-yra-geriausias-budas-mokytis/177855

A. Mizgirdė. Mokyklų laukia išbandymas: daugėja grįžtančių emigrantų vaikų, o žadėtos paramos sulaukia ne visos

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos. Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas.

Lietuvių kalbos mokymas kitakalbiams nelengvai prieinamas

I. Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/spaudos-apzvalga

D. Šileikytė. Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/

D. Vilkelytė. Už eiles – į lagerį. P. Cvirkos vaidmuo nuteisiant poetą K. Jakubėną

Petro Cvirkos paminklas Vilniuje.
Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Teksto autorė Daiva Vilkelytė yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRC)) vyr. specialistė

Spalio 23 dieną Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus  rašytojo gyvenimo faktus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-21-uz-eiles-i-lageri-p-cvirkos-vaidmuo-nuteisiant-poeta-k-jakubena/177741

Kviečia mokslinis seminaras „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“

Sauka

 

Plačiau…

Zita Alaunienė. Žodžių „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“ vartosena didaktikos kalboje

Svarbu rūpintis ne tik bendraisiais edukologijos, bet ir lietuvių kalbos didaktikos terminais, ypač tais, kurie vartojami mokant kurti tekstą, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius. Dažniausi iš jų – „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“. Šie terminai įtvirtinti programiniuose dokumentuose ir jau įsišakniję pedagoginėje kalboje. Tačiau jie vartojami nesistemingai, nekreipiama dėmesio į jais reiškiamų sąvokų santykius, kartais klaidina sinonimiška vartosena.
Plačiau…