Vidurinis ugdymas

K. Sadauskaitė. Čekijos lituanistams dėstantis V. Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

Literatūrologas V. Šeferis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dr. Vaidas Šeferis yra Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, apie kuriuos ir pasikalbėsime.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-12-cekijos-lituanistams-destantis-v-seferis-donelaicio-metai-yra-kaip-senas-seimyninis-nuotrauku-albumas/176569

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė vienas moderniausių Lietuvos išeivijos poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“.

Paroda kviečia prisiminti šią iškilią asmenybę, pažiūrėti ir pasiklausyti dokumentų, susijusių su poeto asmeniniu gyvenimu ir kūryba. Rašytiniuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose atsispindi Alfonso Čipkaus studijų Lietuvoje detalės. Tarp dokumentų yra ir A. Čipkaus rašytas savo gyvenimo aprašymas. Garso įrašuose skamba paties A. Nykos-Niliūno skaitoma jo kūryba. Vaizdo įrašuose įamžinti pokalbiai su poetu, įvykę jo viešnagės 1998 m. Lietuvoje metu. Atskirą parodos dalį sudaro Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi jautrūs ir asmeniški A. Nykos-Niliūno ir poetės Lidijos Šimkutės laiškai vienas kitam.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

Informacijos šaltinis: http://www.archyvai.lt/lt/lcva/naujiena_2351.html

Virtuali paroda „Iš diplomatijos istorijos. Ignas Šeinius“

Minėdami 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) gimimo metines pristatome archyvinių dokumentų parodą. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia prisiminti I. Šeiniaus indėlį į Lietuvos diplomatijos istoriją bei išskirtinę jo kūrybą. Plačiau…

R. Čičelis Jono Meko pamokos

 Viešnagės Lietuvoje metu. Iš kairės: Jonas Mekas, mama Elžbieta, brolis Adolfas.
1971 m. Mairionio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

Literatūros mėnraštis „Metai“ (2019 m. Nr. 2)

Kas yra mirtis ir kaip susigyventi su kito žmogaus išėjimu virtualybės amžiuje? Esame šiame pasaulyje tokiais laikais, kai numirti ramiai ir be perdėto dėmesio lemta ne kiekvienam. Sausio 23 dienos rytą Jono Meko artimieji socialiniame tinkle parašė, kad „šį rytą ramiai ir taikiai mirė Jonas“.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-01-jono-meko-pamokos/175126

A. Šapoka Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau…

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų


Johannas Wolfgangas von Goethe. Wikipedia.org iliustracija.

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas. Jo gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Mums jis svarbus ir tuo, kad domėjosi lietuvių tautosaka. Skatino Liudviką Rėzą išleisti Dainų rinkinį, kurį deramai įvertino, o mūsų liaudies dainas vadino meiliomis. J. W. von Goethe į pasaulinės literatūros sąvoką įtraukė poetinę tautosaką ir kaip jos pavyzdį minėjo lietuvių dainas. Jomis domėjosi nuo jaunystės, kai kurias mokėjo atmintinai. Taigi tam tikros didžiojo genijaus sąsajos su Lietuva neginčytinos.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-10-j-w-von-goethe-viena-ryskiausiu-apsvietos-epochos-figuru/174218

R. Gečienė Mirčių, išsiskyrimo ir skurdo paženklintas rašytojas ir režisierius Antanas Škėma: „Tesu antraeilis herojus“

Rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Antano Škėmos (1910–1961 m.) gyvenimo trajektorija vedė iš Lietuvos per Vokietijoje įkurtas vadinamąsias išvietintųjų stovyklas iki lietuvių išeivių sostine laikomos Čikagos ir Niujorko. Kokią išgyvenimo strategiją griūvančiame pasaulyje rinkosi lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma? Turbūt geriausiai ją nusakytų šie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche‘s žodžiai: „Menas, vien tik menas mums duotas, kad nemirtume nuo tiesos.“

Daugiau skaitykite: https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-52922-mirciu-issiskyrimo-ir-skurdo-pazenklintas-rasytojas-ir-rezisierius-antanas-skema-tesu-antraeilis-herojus

V. Girinkinkienė Adomas Mickevičius – tarp Europos ir Azijos

Adomas Mickevičius. Iš 1898 m. Varšuvoje išleisto jubiliejinio leidinio „Adam Mickiewicz. Upominek jubileuszowy“. LMAVB.

Kviečiame skaityti: http://literaturairmenas.lt/langas/vida-girininkiene-adomas-mickevicius-tarp-europos-ir-azijos?fbclid=IwAR1UcAPeeCAkrhOqUWxSgqGWXOKzZ9BT94n2uyXhrb9QxcOCn7NbCxON724

D. Puslys Cz. Miloszo namų patriotizmas

Poetas Czeslawas Miloszas.

„Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti, / Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą“, – 1963 metais Berklyje (JAV) užrašytame eilėraštyje apie Vilniaus miestą liudijo Czeslawas Miloszas. „Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma“, – pridūrė poetas savo „Gimtojoje Europoje“. Cz. Miloszo kūryba liudija tai, kokią svarbą greitai ir kartais nenuspėjamai žiauriai kintančiame pasaulyje turi šaknys, namai, tėvynė.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-22-cz-miloszo-namu-patriotizmas/173491?fbclid=IwAR2Ca1MUyGeivpbPFB08xLE4lF6rfqZPJCc5duoQiLxE_7MeSvtn-tnKSnA