Metodinė medžiaga

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst. Vokietijos lituanistinių mokyklėlių patirtis

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst – lietuvė, sukūrusi šeimą Vokietijoje. Baigusi germanistikos studijas, pradėjo dirbti Štutgarto universitete, yra Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narė,  lituanistinio švietimo kuratorė. Kasmet aktyviai dalyvauja SMSM organizuojamuose renginiuose, kartais susitinka su Lietuvos gimnazijų mokiniais. Ruošia  leidybai eilėraščių rinkinį „Auginti gelme“.

Sandra buvusi Štutgarto lituanistinės mokyklėlės vadovė, todėl mielai  dalijasi darbo lituanistinėje  mokyklėlėje patirtimi, pasakoja apie gyvenimo svetur patirtį bei naujai atrandamo lietuviškumo vertę.

Pateikiamas VBL Informacijos redaktorės Evelinos Kislych straipsnis, kuriame Sandra Petraškaitė-Pabst pateikia ir savo pastebėjimus apie tėvų vaidmenį Vokietijos lituanistinių mokyklėlių gyvenime.

Straipsnis. Vokietijos LM patirtis

Tatjana Nedelko. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Pedagogė  metodininkė Tatjana Nedelko dirba su mokyklos mažiausiais. Pasiruošimas mokyklinėms šventėms dažnai tampa iššūkiu ne tik todėl, kad reikia suorganizuoti įdomų vaikams renginį, atskleisti jų sugebėjimus, bet ir todėl, kad daugybė scenarijų jau išbandyti, o žodžiai / tekstai atrodo girdėti ir jau anksčiau pasakyti. Tatjana  dalijasi parengtais scenarijais, tikėdama, kad jie gali būti kūrybiškai pritaikomi kitose mokyklose  ir galbūt duos impulsų naujiems savitiems renginiams, kurių visada laukia mokyklų bendruomenės. Gal jie taps išsigelbėjimu tiems, kuriems trūksta idėjų ar įkvėpimo, kad šventės mokykloje taptų įdomesnės, patrauklesnės ir šiuolaikiškesnės.

Derliaus šventė (scenarijus)

Vilma Kvedaravičienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Kad mokiniai plačiau susipažintų su lietuvių senovinėmis šventėmis, jų svarba mūsų tautai, rengiami projektai, kurie plačiau atskleistų karšto tradicijas, papročius, istoriją. Organizuota Advento vakaronė praplečia žinias apie Advento laikotarpį, moko lietuvių liaudies žaidimų, pasakų, sakmių, ugdo savitą kūrybinę raišką, praturtintą tautiniais, tradicinio meno elementais. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuvių dainas, taikydami pašmaikštavimus, pajuokavimus, patarles, priežodžius, mindami mįsles, išlaikome tautos paveldą. Natūralu, kad etninė kultūra stilizuojasi ir atsiranda naujų formų, bet papročiai, tradicijos suartina, suvienija, išskleidžia gerumą. Į tokius renginius galima pasikviesti ir tėvelių, ir svečių, kaip dalyvių „su dideliu žinių bagažu“ (mįslėmis, patarlėmis, priežodžiais, tarmėmis, nacionaliniais patiekalais ir kt.).

Tokie projektai suteikia vaikams ne tik daug gerų emocijų, leidžia geriau pažinti vieni kitus, bet svarbiausia, suteikia galimybę išsaugoti savastį bei duoda supratimą, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie jos istorijos išsaugojimo ir ateities puoselėjimo.

Vakaronė ,,Advento ramybė‘‘

Dainuojamoji tautosaka. Lietuvių liaudies daina ,,Eina našlaitėlė‘‘(planas)

Almina Afonina ir Tatjana Oleneva. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Etninės kultūros puoselėjimas – viena iš prioritetinių krypčių, kai ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos tradicijoms.  Plečiant ir gilinant vaikų žinias organizuojamos įvairios popietės,  renginiai, aktyviai dalyvaujama bendruomenės susitikimuose.  Įgytos etninės kultūros žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Mes, mokytojai, perteikdami prasminius etninės kultūros klodus, turime nuolat tobulėti, ieškoti naujų mokymo būdų, metodų, kurie būtų patrauklūs ir įdomūs mokiniams. Etninė kultūra turėtų būti skleidžiama moderniai ir orientuojama į turinį, o ne į pigias populiarumo siekiančias formas.

Amžinoji šviesa (renginio scenarijus)

Nijolė Andrušaitienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Pelesos vidurinė mokykla yra kultūros ir švietimo centras Pelesos krašte. Ugdymas mokykloje vyksta lietuvių kalba pagal Baltarusijos Respublikos Švietimo  ministerijos tautinėms mažumoms parengtus mokymo planus ir programas. Mokiniai  sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos organizuojamuose rašinių, piešinių, skaitovų, kraštotyros konkursuose, olimpiadose. Pasak mokytojos Nijolės Andrušaitienės,  vaikams  patinka pamokos neformalioje aplinkoje, kai galima  atrasti  ne tik talentus, bet ir pastebėti mokinį kaip asmenybę.

Pateikiamas mokytojos  gerosios patirties darbas – tai galimybė paįvairinti savo pedagoginę veiklą, surasti naujų formų ir būdų, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo.

Abėcėlės šventė (renginio scenarijus)

Regina Siira. Kalbos pamokos Suomijoje

Suomijos švietimo įstatymas suteikia galimybę mokyklinio amžiaus vaikams neformaliuoju būdu mokytis savo gimtosios kalbos. Pamokas gali lankyti vaikai, kurių bent vienas iš tėvų su vaiku kalba mokomąja kalba, išskyrus įvaikintus ar globojamus vaikus, kurių gimtoji kalba yra susiformavusi, bet įtėviai ar globėjai įvaikio kalba nekalba.

Mokymą kuruoja miestų savivaldybės ar švietimo skyriai. Mokytojai atrenkami konkurso tvarka. Mokytojai privalo turėti pedagoginį išsilavinimą, mokomoji kalba turi būti gimtoji. Tėveliams už mokslą ir mokymosi priemones mokėti nereikia.

Gimtosios kalbos mokymasis padeda išsaugoti tapatybę, turimas lietuvių kalbos žinias bei įgyti naujų. Vartojant kelias kalbas labiau lavėja kritinis bei loginis mąstymas, gerėja dėmesio koncentracija, lengviau mokytis kitų kalbų, platesnės bendros žinios. Daugiakalbystė skatina bendrą vaiko raidą, ugdo toleranciją. Plačiau…

Vilma Endriulaitienė. Lituanistinė Bergeno vaikų ir jaunimo organizacijos mokyklėlė

Dirbu trečius metus lietuvių kalbos mokytoja lituanistinėje Bergeno vaikų ir jaunimo organizacijos mokyklėlėje, į kurios veiklą įsitraukiau tik atvykusi į Norvegiją. Be mokytojos darbo sekmadieninėje mokyklėlėje, darbo dienomis intensyviai mokausi norvegų kalbos, dirbu auklėtoja vaikų darželyje Bergene bei dalyvauju įvairioje visuomeninėje veikloje.

Man svarbu išmokyti vaikus rašyti ir skaityti lietuviškai, bet dar svarbiau – supažindinti juos su lietuviškomis tradicijomis, papročiais, puoselėti lietuviškumo dvasią. Vienas iš pagrindinių tikslų – padėti vaikams susikurti savo, kaip lietuvio, identitetą.

Stengiuosi nuolat tobulėti, domiuosi naujausiomis ugdymo tendencijomis, siekiu pateikti mokymosi medžiagą įdomiai, sužadinti vaikų smalsumą ir susidomėjimą lietuvių kalba, dirbti taip, kad mokymo(si) procesas mokiniui būtų ne tik prasmingas, bet ir teiktų džiaugsmo. Dalyvauju įvairiuose projektuose (eTwinnings), seminaruose, konferencijose (tarptautinėje mokslinėje metodinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencijoje „Vaikų ugdymas(is) per patirtį lauko edukacinėse aplinkose“, kuri vyko 2017 m. lapkričio mėn., pristačiau stendinį pranešimą).

Mūsų mokyklėlė, kūrybiškai bendradarbiaudama su mokiniais, jų tėvais, kolegomis bei kitais bendruomenės nariais, įgyvendina įvairius projektus, rengia įvairias tradicines lietuviškas šventes ir svarbių Lietuvai datų minėjimą.

Vilma Endriulaitienė dalijasi scenarijais:

Sausio 13-osios minėjimo programa

Kalėdų renginys Ledo pilies gyventojų misija

Mamos dienos šventė

Pamokos su tėvais užduotys

Diplomas

Inga Kvietelaitienė. Prelato Jono Petrošiaus lituanistinė mokykla Paryžiuje

Inga Kvietelaitienė Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) yra įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. Mažieji lietuvaičiai, lankydami mokyklėlę, supranta, kad yra daug vaikų, kalbančių lietuvių kalba ir kad jiems visiems reikia tuo didžiuotis. Jos vadovaujamojoje mokyklėlėje ne tik mokomasi lietuvių kalbos, bet ir rengiamos šventės. Didžiausia – Kalėdų spektaklis, kuriame dalyvauja visi vaikai: lankantieji „Zuikučio“ klubą dainuoja arba šoka, „Genio“ mokiniai vaidina. Nebūna nė vieno nereikšmingo vaidmens. Net tie, kurie visai nekalba lietuviškai, gauna trumputį tekstą, o kai jį sako visai salei, jis skamba nuostabiai, ypač mokytojoms, ir, žinoma, tėveliams. Tokių renginių nėra prancūziškose mokyklose. Tad šios mokyklos spektakliai tampa didele švente visiems. Mamos auksarankės siuva kostiumus, tėveliai kabina dekoracijas. Būna džiugus šurmulys. Tai ją ir skatina tęsti nelengvą, tačiau širdžiai mielą veiklą.

Mokyklėlės direktorė  Inga Kvietelaitienė dalijasi scenarijais:
Scenarijus. Grybų karas
Scenarijus. Pagrandukas
Scenarijus. Voro vestuvės

Kristina Jankaitienė. Monachano „Beech Hill College“ mokykla

Airijoje gyvenančių lietuvių vaikai turi galimybę nemokamai mokytis gimtosios kalbos dviejų šalies miestų – Dublino ir Monachano – bendrojo ugdymo mokyklose. Trumpajam gimtosios kalbos kursui per savaitę skiriamos 2 valandos, o užsiėmimai įtraukiami į tvarkaraštį drauge su kitų disciplinų pamokomis. Kristina Jankaitienė yra Monachano „Beech Hill College“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, aktyvi mokyklos bendruomenės narė, visuomenininkė. Savo žiniomis, patirtimi noriai dalijasi įvairiuose renginiuose, konsultuoja kitų mokyklų mokytojus.

Gimiau ir augau Lietuvoje, Panevėžio mieste. 1997 metais baigiau Šiaulių universitetą ir įgijau socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro laipsnį ir pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją. 1998 metais studijavau Vokietijoje vokiečių kalbą ir dirbau su vaikais.

Airijoje gyvenu jau 16 metų. Čia gimė mano 3 vaikai. Matydama, kaip jiems sunku kalbėti lietuviškai, išsigandau ir tada kilo mintis įkurti mokyklėlę, kur lietuvių vaikai galėtų burtis ir mokytis mūsų protėvių kalbos. 2009 metais lapkričio mėnesį Carrickmacross‘o mieste pirmą kartą duris atvėrė lituanistinė mokykla „Saulės zuikučiai“, kurios įkūrėja ir vadovė esu aš. Mokykloje šeštadieniais  mokomės ne tik rašyti, skaityti, bet ir švenčiame įvairias šventes, organizuojame renginius, išvykas, minime Lietuvai svarbias datas – labai stengiamės palaikyti ryšį su Lietuva, bandome vaikams įvairiais būdais perteikti tai, ko jie nėra matę ar girdėję. Ne vienas mokinys iš mūsų mokyklėlės yra jau sugrįžęs į Lietuvą.

Airijoje esu dirbusi miesto savivaldybėje, buvau išrinkta miesto savivaldos nare. Eidama vicemerės pareigas, įkūriau bibliotekoje užsieniečiams knygų lentyną jų kalba (lietuviai gali imti knygas iš bibliotekos ir jas skaityti lietuvių kalba, lenkai – lenkų, rusai – rusų ir t.t.).

Edukologė Kristina Jankaitienė su mokyklos ugdytiniais surengė ne vieną gražų renginį ir maloniai pasidalino keliais scenarijais:

Scenarijus_ Svečiuose pas pasaką

Scenarijus. Tuk, širdele

Rudenėlio šventė

Scenarijus_Mums jau 5-eri

Scenarijus. Štai ir vėl Kalėdos

Svetainė laukia ir kitų užsienyje dirbančių lituanistinių mokyklų pedagogų prisistatymo, veiklos iliustravimo, pageidavimų ir problemų išsakymo. Dalinkimės, tarkimės. Kartu drąsiau, jaukiau.

„Išvirkščios“ pamokos Prahos „Debesyno“ mokykloje

Prahos „Debesyno“ mokykla bando taikyti „išvirkščios“ klasės metodą (teorija namuose, praktika ir taikymas mokykloje kas antrą šeštadienį).
Plačiau…