Bendra informacija

Kino edukacijos platformose – nauji filmai pamokoms ir mokyklose veikiantiems kino klubams

Nuo 2020-ųjų sausio naujais filmais pasipildė Lietuvos kino centro vykdomų kino edukacijos projektų filmų katalogai. Pedagogams skirtos ugdymo bazės ir Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ programų turinys papildytas įvairių žanrų filmais, tinkamais ugdymui. Nuo dokumentikos iki animacijos, nuo pripažintų kino meistrų iki jaunų, kylančių autorių darbų. Į katalogus įtraukti filmai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams.

Nuo 2013 metų įgyvendinama, pedagogams skirta programa „Kino edukacijos ugdymo bazė“ kino kūrinius kartu su metodinėmis medžiagomis kviečia pamokose naudoti kaip informacijos bei idėjų šaltinį, padedantį atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas. Katalogą, kurį sudaro tik lietuviškas kinas, papildė šeši darbai. Pamokose nuo šiol bus rodomi ir filmai, kurti pažymėti Lietuvos šimtmetį. Tarp jų animacinė Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Grybų karas“ ekranizacija (rež. Antanas Skučas, 2018). Andriaus Lekavičiaus filmas „Spec. Žvėrynas“ (2018), pasakojantis apie 1991 m. Lietuvoje sukurtą pirmąjį neoficialų Lietuvos kariuomenės specialųjį būrį. Taip pat Eimanto Belicko dokumentika „Tumo kodeksas“ (2018) apie Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimą, Miglės Satkauskaitės istorija „Išeiti iš namų“ (2018) apie kalnų keliautoją Algimantą Jucevičių, Julijos Černovskajos kelio dokumentika „Lida, Vanda, Liusia“ (2015) apie trijų režisierės močiučių kelionę į Vakarų Europą, atskleidžiančią neparastą šeimos istoriją, santykius ir skirtumus tarp šiuolaikinės bei sovietinės kartų, Klaudijos Matvejevaitės trumpametražį „Paskutinė diena“ (2017),

Prie „Kino edukacijos bazės“ pedagogai kviečiami prisijungti ČIA.

Naujais filmais pasipildė ir daugiau nei 150 mokyklų Lietuvoje legaliai filmus žiūrėti sukvietęs projektas „Kino klubai“. Kiekvienoje šiame projekte dalyvaujančioje mokykloje reguliariai rodomi paaugliams skirti įvairių pasaulio šalių filmai iš projekto katalogo, o po peržiūrų organizuojami aptarimai ir kitos veiklos. Klubų programas papildė du nauji filmai –„Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“ (rež. Mamoru Hosoda, 2018) apie magišką sodą, kuriame gali keliauti laiku bei erdve ir sutikti savo šeimos narius skirtingais jų gyvenimo laikotarpiais, bei apie vaikų roko grupę pasakojantis nuotaikingas filmas „Pašėlusios gastrolės“ (rež. Christian Lo, 2018).

Prie projekto „Kino klubai“ galima prisijungti projekto svetainėje: http://lithuania.europeanfilmclubs.eu

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga

Artėja vienos gražiausių, prasmingiausių, džiugesio kupinų metų švenčių – Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji metai.

Šiuo laikotarpiu dažnas apmąstome nuveiktus darbus, planuojame naujus siekius.

Švietimo, mokslo ir sporto bendruomenei šie metai nebuvo lengvi. Daug ką tobulinome, taisėme, sprendėme iš naujo, kartu ieškojome didesnių galimybių.

Kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui, studentui, sporto bendruomenės atstovui ir visiems, su kuriais susijusi mūsų ministerijos veikla, noriu pasakyti – einame bendru keliu, stiprinkime abipusę partnerystę ir pasitikėjimą. Ministerija yra ir bus Jūsų pusėje!

Didžiausia bendruomenės vertybė yra mokėti būti kartu, susitelkti. Rinkimės kurti, tartis ir rasti geriausius sprendimus.

Jaučiu nuoširdžią padėką visiems Jums už tai, kad savo darbais, pasiekimais padedate stiprinti visuomenės pagarbą, tikėjimą ir didžiavimąsi mūsų šalies švietimu, mokslu ir sportu. Jūs esate tikrieji kūrėjai!

Taip, turime dar nemažai padaryti, ir tikiu, kad galime. Matau norą ir puikias iniciatyvas bendraudamas su mokytojais, akademinės bendruomenės, sporto atstovais, mokyklų direktoriais, merais, savivaldybių švietimo padalinių vadovais.

Visiems Jums ir Jūsų šeimoms linkiu kuo geriausios kasdienės kloties, sveikatos, santarvės, nuoširdaus gyvenimiško džiugesio.

Linkėdamas gražių artėjančių švenčių –

švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Lituanistinio švietimo mokytojo premija bus įteikta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei


autor. ELTA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria premiją lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų laureate išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, yra mokytojų kvalifikacinių seminarų lektorė, Lenkijos centrinės egzaminų komisijos lietuvių kalbos egzaminatorė. Nuo 1996 metų – Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ redaktorė.

1993 m. Irena Gasperavičiūtė buvo viena iš Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos steigėjų, pirmosios valdybos narė, 13 metų vadovavo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybai, dabar yra šios organizacijos vicepirmininkė. Nuo 1999 metų, Lenkijoje vykstant švietimo reformai, ji dėjo daug pastangų, kad išliktų lietuviškos mokyklos, o Seinuose būtų įsteigta lietuviška „Žiburio“ mokykla.

I. Gasperavičiūtė  apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ ir kitais apdovanojimais.  

Lituanistinio švietimo mokytojo premija I. Gasperavičiūtei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Premija konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus ir kt.

Pirmuoju laureatu 2017 metais buvo išrinktas Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas prof. Vidas Kavaliauskas. Pernai premija įteikta Londono darželio/mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.

2019 m. ministerija sulaukė 14-os pretendentų į premiją iš Airijos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Švedijos lituanistinių mokyklų.

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/lituanistinio-svietimo-mokytojo-premijabus-iteikta-seinu-ziburio-mokyklos-mokytojai-irenai-gasperaviciutei

Pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje

Lapkričio 20 d. Varšuvoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministras Dariušas Piontkovskis (Dariusz Piontkowski) pasirašė deklaraciją „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“. Deklaracijoje abi šalys įsipareigoja intensyviau bendradarbiauti švietimo srityje: rengiant ir adaptuojant vadovėlius, organizuojant kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, stiprinant pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir kt.

„Šis dokumentas bus tvirtos ir aiškios gairės, kaip mums gerinti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę. Įsipareigojimai aprėpia beveik viską: ir ugdymo sąlygų gerinimą, aprūpinimą vadovėliais, mokymo priemonėmis, ir mokytojų kvalifikaciją, ir nuolatinę ugdymo stebėseną, rezultatų fiksavimą. Kitas žingsnis bus – parengti darbo planą, sukonkretinantį deklaracijoje numatytus tikslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Dokumente, be kita ko, abiejose šalyse susitariama centralizuotu būdu aprūpinti mokyklas gimtųjų kalbų vadovėliais, užtikrinti vadovėlių ir papildomų mokymo priemonių finansavimą. Lenkijoje besimokantiems lietuviams mokiniams būtų finansuojamas lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlių įsigijimas. Taip pat bus rengiami nauji vadovėliai, skirti tautinių mažumų mokykloms, o mokytojams organizuojami mokymai, kaip veiksmingai dirbti su naujais vadovėliais ir mokymo priemonėmis. 

Dokumente užfiksuoti susitarimai sistemingai stebėti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę, periodiškai apibendrinti rezultatus. Abi šalys bendradarbiaus užtikrindamos brandos egzaminų tinkamą terminijos, taisyklingos kalbos ir suprantamų formuluočių vartoseną.

Iki 2020 m. kovo 1 d. bus parengtas planas, kaip įgyvendinti deklaracijos nuostatas. Lietuva ir Lenkija įsipareigojo sukurti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už deklaracijos nuostatų realizavimą, ir ne rečiau kaip kartą per metus keistis informacija apie rezultatus. 

Deklaracija parengta atsižvelgiant į 1994 m. Vilniuje sudarytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatas, 1998 m. pasirašyta abiejų vyriausybių sutartimi dėl bendradarbiavimo, pernai lapkritį Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ugdymo plėtotės centro ir Lenkijos Respublikos švietimo plėtros centro deklaracija dėl bendradarbiavimo švietimo srityje, taip pat lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo grupės darbo rezultatus.

Deklaracija

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/pasirasyta-lietuvos-ir-lenkijos-deklaracija-del-glaudesnio-bendradarbiavimo-svietimo-srityje

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas

Lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Renginys tęsia prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją.

Simpoziumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvių fondas. Daugiau informacijos https://www.vdu.lt/lt/ivykiai/xvi-pasaulio-lietuviu-mokslo-ir-kurybos-simpoziumas/.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/renginiai/savaitesrenginiai/pasaulio-lietuviu-mokslo-ir-kurybos-simpoziumas

Lapkričio 15 d. bus teikiamos mokslo premijos užsienio lietuviams

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkias premijas užsienio lietuviams. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Premijos užsienio lietuviams mokslininkams skiriamos jau vienuoliktą kartą.

Iškilminga mokslo premijų teikimo ceremonija įvyks 2019 m. lapkričio 15 d. 18.30 val. Vytauto Didžiojo universitete (Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaunas) lapkričio 14–16 dienomis vyksiančio XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu. Premijas įteiks švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

2019 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanojami lituanistas Giedrius Subačius ir medikas mokslininkas Rytis Prekeris iš JAV, Izraelyje dirbanti genetikė Lina Basel-Salmon, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė iš Kipro ir Vokietijoje gyvenanti lingvistė Sandra Petraškaitė-Pabst. Premijos laureatai savo akademinį kelią pradėjo Lietuvoje. Plačiau…

Pasaulio lietuvių žinios ir patirtis – Lietuvai

Šių metų lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks jau XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Apie būsimo renginio svarbą, tikslus, temas kalbamės su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke ir  PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis. Plačiau…

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių komentaras

Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178), komentuoja Rašybos, skyrybos ir gramatikos pakomisės narys, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Albinas Drukteinis.  Plačiau…

Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių

Jungtinis ir papildytas ankstesnių Privalomosios ir Pasirenkamosios taisyklių variantas.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykliu-projektas

 

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-3 (104) „Dėl Pasirenkamosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios.  Plačiau…