Mokymas

Kino edukacijos platformose – nauji filmai pamokoms ir mokyklose veikiantiems kino klubams

Nuo 2020-ųjų sausio naujais filmais pasipildė Lietuvos kino centro vykdomų kino edukacijos projektų filmų katalogai. Pedagogams skirtos ugdymo bazės ir Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ programų turinys papildytas įvairių žanrų filmais, tinkamais ugdymui. Nuo dokumentikos iki animacijos, nuo pripažintų kino meistrų iki jaunų, kylančių autorių darbų. Į katalogus įtraukti filmai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams.

Nuo 2013 metų įgyvendinama, pedagogams skirta programa „Kino edukacijos ugdymo bazė“ kino kūrinius kartu su metodinėmis medžiagomis kviečia pamokose naudoti kaip informacijos bei idėjų šaltinį, padedantį atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas. Katalogą, kurį sudaro tik lietuviškas kinas, papildė šeši darbai. Pamokose nuo šiol bus rodomi ir filmai, kurti pažymėti Lietuvos šimtmetį. Tarp jų animacinė Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Grybų karas“ ekranizacija (rež. Antanas Skučas, 2018). Andriaus Lekavičiaus filmas „Spec. Žvėrynas“ (2018), pasakojantis apie 1991 m. Lietuvoje sukurtą pirmąjį neoficialų Lietuvos kariuomenės specialųjį būrį. Taip pat Eimanto Belicko dokumentika „Tumo kodeksas“ (2018) apie Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimą, Miglės Satkauskaitės istorija „Išeiti iš namų“ (2018) apie kalnų keliautoją Algimantą Jucevičių, Julijos Černovskajos kelio dokumentika „Lida, Vanda, Liusia“ (2015) apie trijų režisierės močiučių kelionę į Vakarų Europą, atskleidžiančią neparastą šeimos istoriją, santykius ir skirtumus tarp šiuolaikinės bei sovietinės kartų, Klaudijos Matvejevaitės trumpametražį „Paskutinė diena“ (2017),

Prie „Kino edukacijos bazės“ pedagogai kviečiami prisijungti ČIA.

Naujais filmais pasipildė ir daugiau nei 150 mokyklų Lietuvoje legaliai filmus žiūrėti sukvietęs projektas „Kino klubai“. Kiekvienoje šiame projekte dalyvaujančioje mokykloje reguliariai rodomi paaugliams skirti įvairių pasaulio šalių filmai iš projekto katalogo, o po peržiūrų organizuojami aptarimai ir kitos veiklos. Klubų programas papildė du nauji filmai –„Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“ (rež. Mamoru Hosoda, 2018) apie magišką sodą, kuriame gali keliauti laiku bei erdve ir sutikti savo šeimos narius skirtingais jų gyvenimo laikotarpiais, bei apie vaikų roko grupę pasakojantis nuotaikingas filmas „Pašėlusios gastrolės“ (rež. Christian Lo, 2018).

Prie projekto „Kino klubai“ galima prisijungti projekto svetainėje: http://lithuania.europeanfilmclubs.eu

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių komentaras

Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178), komentuoja Rašybos, skyrybos ir gramatikos pakomisės narys, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Albinas Drukteinis.  Plačiau…

Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių

Jungtinis ir papildytas ankstesnių Privalomosios ir Pasirenkamosios taisyklių variantas.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykliu-projektas

 

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-3 (104) „Dėl Pasirenkamosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios.  Plačiau…

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-2 (103) „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios. Plačiau…

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai.

Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai.

Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją?

Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos.

Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Plačiau…

Virtuali paroda „Juozui Tumui-Vaižgantui – 150“

Šiais metais minime Juozo Tumo-Vaižganto – lietuvių rašytojo, literatūros istoriko, kritiko, uolaus visuomenės veikėjo, universiteto dėstytojo bei kunigo 150-ąsias gimimo metines. Tai iškili, tauri ir ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė – viena iš tų, apie kurias sakoma: „pralenkę savo laikmetį“. Plačiau…

Kviečiame klausytis Vaižganto

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuojamą Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsins per 70 Vaižganto kūrybinio palikimo tekstų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ bus įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą www.epaveldas.lt ir prieinamos kiekvienam klausytojui. Plačiau…

A. Grinevičiūtė. Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

Juozas Tumas-Vaižgantas. Vilnius, 1908 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka

„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.

Šiemet minimos kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės paskatina dar kartą atsigręžti į šią istorinę asmenybę ir jos kūrybą. Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su prof. G. Vanagaite.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397

 

I. Klimaitė. Mylimiausia vaikų rašytoja: 10 faktų, kuriuos turėtume žinoti apie A. Lindgren

Astrida Lindgren (1907-2002). EPA nuotrauka

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrid Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu. Nuostabi vaikystė, sunkus paauglystės tarpsnis ir nesibaigiantis maištas – ne viską griaunantis, tačiau kviečiantis į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. Kviečiame sužinoti 10 įdomių faktų apie rašytoją ir jos visą pasaulį sužavėjusius personažus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-13-mylimiausia-vaiku-rasytoja-10-faktu-kuriuos-turetumete-zinoti-apie-a-lindgren/177297