Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…
Žiniasklaidoje – Page 13
Franck V./Unsplash nuotr.
Netolimoje ateityje robotai taps mokytojų asistentais, o vaikai informatikos mokslo mokysis dar nuo kūdikystės. Šiais laikais tapo priimtina manyti, kad kalba, kuri neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, išnyks. Dėl to, pasak lingvisto Andriaus Utkos, lietuvių kalbos įsitvirtinimas skaitmeninėje erdvėje yra nesustabdomas. Plačiau…
Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka
Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ viena pagrindinių su literatūra susijusių praėjusių metų tendencijų įvardijo knygų klubų suklestėjimą. Poreikis ne tik skaityti, bet ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, susitikti su kitais skaitančiaisiais, rašytojais, kritikais, literatūrologais, apie knygas rašančiais žmonėmis ir šiais metais, apžvalgininkų teigimu, neatslūgs.
Šios pasaulinės literatūros tendencijos neaplenkia ir Lietuvos: buriasi didesni ar mažesni skaitytojų klubai, susitikimai su autoriais surenka pilnas sales. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų skaityti netradicinėse erdvėse, o socialiniai tinklai lūžta nuo su knygomis ir skaitymu susijusių grotažymių.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-11-literaturinio-vyksmo-tendencijos-nuo-knygu-klubu-iki-netradiciniu-skaitymo-erdviu/173787
Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS.
Plačiau…
Inga Briazkalovaitė ir Aurelijus Liškauskas vertikaliojo šokio projekte „Giedanti Vydūno upė“.
Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka
Verta dar kartą pažvelgti į praėjusius – 2018-uosius – metus, paženklintus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, taip pat skirtus Lietuvos filosofo, dramaturgo, rašytojo, kultūrininko Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo ir 55-osioms mirties metinėms. Šiai progai paminėti sukurtas unikalus vertikaliojo šokio spektaklis „Giedanti Vydūno upė“.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-08-vertikalusis-sokis-vydunui-19-metru-aukstyje/173707
Rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Antano Škėmos (1910–1961 m.) gyvenimo trajektorija vedė iš Lietuvos per Vokietijoje įkurtas vadinamąsias išvietintųjų stovyklas iki lietuvių išeivių sostine laikomos Čikagos ir Niujorko. Kokią išgyvenimo strategiją griūvančiame pasaulyje rinkosi lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma? Turbūt geriausiai ją nusakytų šie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche‘s žodžiai: „Menas, vien tik menas mums duotas, kad nemirtume nuo tiesos.“
Daugiau skaitykite: https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-52922-mirciu-issiskyrimo-ir-skurdo-pazenklintas-rasytojas-ir-rezisierius-antanas-skema-tesu-antraeilis-herojus
„Skaitykite tol, kol galite. Ypatingai grožinę literatūrą, nes vėliau nebebus jai laiko – reikės skaityti profesinę literatūrą, kad tobulintum savo žinias. Nustojau skaityti grožinę literatūrą, kai pradėjau verslą. Skaitykite grožinę literatūrą dabar, nes kai pradėsite dirbti – tam nebus laiko“, – šių metų Studijų mugėje skaitydama pranešimą „Tai kada aš baigsiu mokytis“ jaunimui kalbėjo edukologė Austėja Landsbergienė.
Kauno technologijos universiteto Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorius Saulius Keturakis sako, kad grožinė literatūra yra vienas efektyviausių būdų pamatyti visuomenės, kurioje gyvename, įvairovę.
„Neskaitantys grožinės literatūros save uždaro labai siauroje panašių į save socialinėje grupėje. Tokie žmonės pajėgs sukurti produktą tik tokiems pat vartotojams kaip jis pats, nes nė neįsivaizduos kuo gyvena, kokių poreikių turi, ką jaučia kiti“, – teigia S. Keturakis. Plačiau…
Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt
Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648
9-erius metus Briuselyje pradirbusi mokytoja grįžo į Lietuvą: važiuoju į darbą ir dainuoju
2019-01-02
40 metų mokytoja dirbanti Dalė sako, kad per visus darbo metus teko išmokti atsakomybės. Šiandien mokytoja jau antrus metus dirba Kauno Panemunės pradinėje mokykloje, o prieš tai 9 metus praleido Briuselyje, mokydama ten gyvenančių lietuvių vaikus.
Plačiau…
Plačiau…
Vincas Kudirka (1858–1899) – prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas. Vienas tautinio sąjūdžio ideologų, formavęs lietuvių visuomenę pagal europietiškojo demokratizmo principus ir įtvirtinęs socialinio kriticizmo tradiciją lietuvių literatūroje. Lietuvos himno autorius.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.
Vydūnas |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras