Žiniasklaidoje – Page 19

Per forumą bus pristatytos turinio atnaujinimo gairės

Lapkričio 5 d. 11 val. Fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius) vyks forumas „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“. Forume Lietuvos ugdymo turinio atnaujinimo gaires pristatys švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tarptautine ugdymo turinio atnaujinimo patirtimi ir įžvalgomis pasidalins dr. Philas Lambertas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas iš Sidnėjaus universiteto, ir dr. Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė. Plačiau…

Saulius Pivoras. Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje

Simono Daukanto 225 gimimo metinių proga būtina paneigti vis dar egzistuojančią ir kartas nuo karto viešumoje išlendančią klaidingą nuomonę, kad Simonas Daukantas buvo polonofobas ir todėl galimai simpatizavęs Rusijai. Apie Daukanto simpatijas Rusijai ypač trimitavo žinomas sovietinis lietuvių istorikas Juozas Žiugžda, kurio ideologinis uždavinys buvo pabrėžti istorinę lietuvių ir rusų draugystę. Faktinių duomenų panašiai nuomonei paremti nėra, netgi atvirkščiai.
Plačiau…

Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Plačiau…

Paroda „Mokykla 2018“ laukia Jūsų!

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru jau aštuntus metus iš eilės organizuoja parodą „Mokykla 2018“. Šių metų parodoje įvyks daugiau kaip 150 renginių aktualiomis švietimo temomis, įkvepiančius pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lektoriai, vyks diskusijos, pristatymai, dalinimosi gerąja patirtimi seminarai praktiniai užsiėmimai, meistriškumo pamokos.
Plačiau…

Forumas „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“

Ugdymo plėtotės centras kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2018 m. lapkričio 5 d. organizuoja forumą „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“.

Forume Lietuvos ugdymo turinio atnaujinimo gaires pristatys LR švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tarptautine ugdymo turinio atnaujinimo patirtimi ir įžvalgomis pasidalys dr. Philas Lambertas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas (Sidnėjaus universitetas, Australija), ir dr. Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė (Latvija). Plačiau…

Pristatome parodos „Mokykla 2018“ renginius

Lapkričio 23–24 d. jau aštuntą kartą vyks respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2018“. Kviečiame susipažinti su parodos renginių tinkleliu. Daugiau nei 150 edukacinių renginių bus atviri, išankstinė registracija vyks tik į Atradimų laboratorijas.

Plačiau…

Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną

Lietuvos valstybės šimtmetis lietuvius paskatino iš naujo įvertinti ne tik savo valstybės nueitą politinį kelią, bet ir kultūros pokyčius bei virsmus. Viena iš kultūros atšakų – lietuvių literatūra pradėjo formuotis šiek tiek anksčiau, nei susikūrė Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. Žinoma, išimtimis tektų laikyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), Mikalojaus Daukšos „Postiles“ ir kitus ankstyvųjų naujųjų laikų autorius rašiusius lietuviškai. Visgi šiandien labiausiai esame veikiami XIX a. antrojoje pusėje prasidėjusios lietuvių literatūros, nuo kurios galime vesti savo nacionalinės literatūros pradžios liniją.
Plačiau…

Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.
Plačiau…

Elzė Gerdvilienė. (Ne)virpantis plunksnos galiukas. Vytautė Žilinskaitė

Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja.
Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…
Plačiau…

Rašytojas Philipas Pullmanas: „Turime suteikti vaikams laisvę nežinoti“

Philipas Pullmanas (g. 1946 m.) – ne tik viso pasaulio, bet ir lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas bei mėgstamas anglų vaikų ir jaunimo rašytojas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą, kurių reikšmingiausieji – 1995 m. gautas Karnegio medalis ir 2005 m. gauta Astridos Lindgren atminimo premija.
Plačiau…