Žiniasklaidoje :: Puslapis 2 :: Lituanistika mokykloje

Žiniasklaidoje – Page 2

Dainai Opolskaitei skirta Europos Sąjungos literatūros premija

2019-10-03

Daina Opolskaitė / BNS nuotr.

Briuselyje, Bozar menų centre, įteiktos 11-osios Europos Sąjungos literatūros premijos, jomis apdovanota 14 naujų autorių iš 14 šalių. Tarp apdovanotųjų ir Lietuvos autorė Daina Opolskaitė.

D. Opolskaitei premija skirta už knygą „Dienų piramidės“. Rašytoja sako rašiusi tai, kas ją domina ir iš pradžių net negalvojusi, kad tai bus knyga, todėl premija buvusi itin netikėta.

Rašytojas, kandidatuojantis į premiją, turi būti išleidęs ne daugiau kaip keturias ir ne mažiau nei dvi prozos suaugusiesiems knygas.

Šį apdovanojimą yra pelniusios dar trys Lietuvos rašytojos: Laura Sintija Černiauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė ir Undinė Radzevičiūtė.

Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1103149/dainai-opolskaitei-skirta-europos-sajungos-literaturos-premija

Šio įvykio literatai laukia tarsi Kalėdų: Druskininkuose prasideda 30-asis poetinis ruduo

2019-10-03

Ruduo Ruduo / Chris Lawton/Unsplash.com nuotr.

Poetinis Druskininkų ruduo šiemet įvyks jau 30 kartą. Kokia festivalio sėkmės paslaptis? Viena organizatorių Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, kad tai – atvirumas ir pačių įvairiausių žmonių priėmimas. Į Poetinio Druskininkų rudens skaitymus gali atvyksti visi, norintys pasidalyti savo ar kitų kūryba. Plačiau…

Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

2019-10-02

„Gimtosios kalbos“ rusėjo mėnesio numeryje Zita Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, Ignas Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, Rūta Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, Nijolė Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį.
Plačiau…

A. Grinevičiūtė. Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

2019-09-20

Juozas Tumas-Vaižgantas. Vilnius, 1908 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka

„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.

Šiemet minimos kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės paskatina dar kartą atsigręžti į šią istorinę asmenybę ir jos kūrybą. Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su prof. G. Vanagaite.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397

I. Petraitienė. Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

2019-09-20

Kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka

Šią dieną prieš 150 metų gimė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jį pažįstame kaip rašytoją, spaudos darbuotoją, pedagogą. Atskiro dėmesio verta jo bičiulystė su kitu dvasininku, rašytoju prelatu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu. Pastarajam galime būti dėkingi už tai, kad jis kadaise įtikino rašytoją ne emigruoti į JAV, o pasilikti Lietuvoje. Šie du žymūs visuomenės veikėjai artimai bendravo 1920–1933 m. Kaune, kai Vaižgantas buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytautinės) bažnyčios rektorius. Idealizmas ir dinamizmas – šios savybės jungė kunigus. Kuo šiandien mums gali būti įdomi jų draugystė?

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-vaizgantas-ir-jakstas-du-biciuliai-idealistai-gincijesi-del-literaturos/177391

M. Mikalajūnas. Aldona Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

2019-09-20

Profesorė A. Vaitiekūnienė ir jos diplomantai N. Veiverytė, M. Mikalajūnas, V. Kazlauskaitė (1989 m.).
V. Ylevičiaus nuotrauka

Pažvelgus į lietuvių literatūros tyrinėjimų lauką, nesunku pastebėti, kad kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais. Neabejotinai šalia Maironio pirmiausiai iškyla Vanda Zaborskaitė, šalia Balio Sruogos – Algis Samulionis, šalia Antano Baranausko – Regina Mikšytė, šalia Vinco Krėvės – Albertas Zalatorius, na, o šalia Vaižganto – Aldona Vaitiekūnienė. Šiuos literatūrologus galima vadinti ištikimaisiais rašytojų ginklanešiais, kruopščiai rinkusiais medžiagą, paskelbusiais daug straipsnių ir parašiusiais monografijas, skaičiusiais pranešimus per tų rašytojų minėjimus.

Dėsningas sutapimas: šie metai pavadinti Vaižganto metais, siekiant pagerbti iškilaus visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių sukaktį, ir būtent šiais metais balandžio 24 dieną savo jubiliejinį 90-ąjį gimtadienį būtų šventusi profesorė Aldona Vaitiekūnienė, dalį savo gyvenimo paskyrusi Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrimui ir sklaidai.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-19-a-vaitiekuniene-istikimoji-vaizganto-ginklanese/177396

I. Klimaitė. Mylimiausia vaikų rašytoja: 10 faktų, kuriuos turėtume žinoti apie A. Lindgren

2019-09-16

Astrida Lindgren (1907-2002). EPA nuotrauka

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrid Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu. Nuostabi vaikystė, sunkus paauglystės tarpsnis ir nesibaigiantis maištas – ne viską griaunantis, tačiau kviečiantis į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. Kviečiame sužinoti 10 įdomių faktų apie rašytoją ir jos visą pasaulį sužavėjusius personažus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-13-mylimiausia-vaiku-rasytoja-10-faktu-kuriuos-turetumete-zinoti-apie-a-lindgren/177297

A. Masiokaitė-Liubinienė. Skvernelis kviečia partijas rengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos

2019-09-16

PM Saulius Skvernelis / J. Stacevičius/LRT

Premjeras Saulius Skvernelis pakvietė Seime atstovaujamų politinių partijų lyderius kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, šis susitarimas užtikrintų, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų. Plačiau…

Aldonas Pupkis. Ypatingoji Vilniaus miesto tartis – fikcija ar tikrovė?

2019-09-06

Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.
Plačiau…

Pradedama „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata

2019-09-03

„Gimtosios kalbos“ žurnalo, leidžiamo nuo 1933 metų, skaitytojai jau yra pripratę prie tradicinių skyrelių: straipsniai, recenzijos, apžvalgos, kronika, „Aktualijos“, „Svetur“ ir kt.
2020 metais „Gimtosios kalbos“ žurnalas bus dar įvairesnės tematikos ir šiek tiek storesnis. Leidinyje bus skiriama daugiau vietos mokyklinei lituanistikai.
Plačiau…

Žiniasklaidoje – Page 2

Paieška svetainėje