Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, LRT, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą, rašoma pranešime spaudai.
Plačiau…
Žiniasklaidoje – Page 21
2017-aisiais išleista daugiau nei 100 lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams. Sklandžios, turtingos, gyvos kalbos pavyzdžių jose rasime ne vieną. Yra tekstų, kuriuos norisi ne tik daug kartų skaityti, bet ir mokytis atmintinai. Tačiau, pasak rašytojo Aido Jurašiaus, „Kur tu rasi šiais laikais daiktą be trūkumų?“. Straipsnyje atskleidžiama, kaip vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai geba pasinaudoti kalbos išgalėmis, taip pat pateikiama diskutuotinų ar taisytinų kalbos dalykų.
Plačiau…
Šį rudenį antruosius mokslo metus pradėjo lietuviška mokyklėlė Tenerifėje. Joje veikia ir lietuvių kalbos būrelis „Mokomės žaisdami“. Apie tai, ko ir kaip mokomasi šioje mokyklėlėje, kas rūpi mokyklos bendruomenei ir Tenerifės lietuviams, pasakoja mokytoja Rolanda Masiulienė.
Plačiau…
Jau ne pirmus metus viešojoje kalboje konkuruoja pensininkas ir senjoras. Norėdami susidaryti išsamesnį lietuvių visuomenės požiūrio į tuos žodžius vaizdą, autoriai atliko anoniminę anketinę apklausą. Straipsnyje apžvelgiami tos apklausos rezultatai ir jos dalyvių komentarai. Taip pat nagrinėjamos senjoro atsiradimo bei paplitimo lietuvių kalboje aplinkybės ir priežastys. Trumpai aptariama, kaip su senjoru elgiamasi kitose kalbose – latvių, slovakų, lenkų. Apibendrindami autoriai teigia, kad naujoji senjoro reikšmė „vyresnio amžiaus žmogus“ mūsų kalboje jau prigijo ir ją teks įrašyti į žodynus.
Plačiau…
UNESCO paskelbė, kad po 80 metų iš beveik 6000 dabar pasaulyje vartojamų kalbų ir jų dialektų bus išnykę daugiau nei pusė. Prieš metus į nykstančių kalbų raudonąją knygą buvo įtrauktos 2465 kalbos.
Plačiau…
Devintajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Gritėnienė pateikia gyvos, sklandžios, turtingos kalbos pavyzdžių iš pernai paaugliams ir vaikams išleistų knygų, taip pat ir diskutuotinų, taisytinų kalbos dalykų; apie konkurentus „pensininkas“ ir „senjoras“ ištyrę vartoseną rašo Dž. Maskuliūnienė, R. Kvašytė, K. Župerka; apie Lietuvoje vykusį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą pasakoja J. Jaroslavienė ir D. Kardelytė-Grinevičienė, o žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyr. redaktorę Astrid’ą van Nahl ir Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos sekretorę Ruth’ą van Nahl kalbina R. Urnėžiūtė; 85-metį švenčiančio Prano Kniūkštos darbus primena R. Vladarskienė; kaip sekasi Tenerifėje atidarytai lietuviškai mokyklai, dėsto Rolanda Masiulienė…
Plačiau…
1899 m. vasarą grupelė litvomanų Palangoje statė pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje”. Leidimą spektakliui iš Kuršo gubernatoriaus pavyko išrūpinti gydytojui Liudui Vaineikiui, režisūra, artistais ir spektaklio organizavimu rūpinosi Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė, Augustinas Janulaitis, Jadvyga Juškytė, Stanislava Jakševičūtė ir kiti į Palangą suvažiavę lietuviai inteligentai. Nekreipdama dėmesio į nepalankią sulenkėjusių poilsiautojų reakciją, nepageidaujamą policijos dėmesį ir nuolat kylančius iššūkius, susijusius su artistų trūkumu, entuziastų grupelė darbavosi iš peties.
Plačiau…
Ar yra šiandien žmonių, kurie įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto? Elektroninės paslaugos, virtualus bendravimas ar informacijos paieška bei dalijimasis tapo tokia pat kasdieninio gyvenimo dalimi kaip gebėjimas skaityti ar rašyti.
Jei anksčiau norint, kad informacija sklistų ir žmonės ja naudotųsi, reikėjo spausdinti knygas, tai šiandien būtina ją perkelti į internetą ir skaitmeninę erdvę. Norėdami, kad lietuvių kalba būtų gyva, vartojama, ją taip pat turime ten apgyvendinti.
Plačiau…
Plačiau…
Lietuvos Respublikos Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba kviečia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir užsienio lietuviškų mokyklų mokytojus į konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“, kuri vyks 2018 m. spalio 12–13 dienomis.
Plačiau…
2016 metais pasirodė literatūrologo Algio Kalėdos (1952–2017) monografija „Kornelijaus Platelio kūrybos kontekstai, arba Tarp Dioniso ir Apolono“.Šis interviu (jis skelbtas 7-8 „Metų“ numeryje) buvo sumanytas siekiant patikslinti kai kuriuos dalykus, būtinus rengiant knygą. Klausimai liudija, su kokia atida šviesaus atminimo literatūros tyrinėtojas Algis Kalėda bandė į savo objektą pažvelgti iš kuo daugiau pusių.
Plačiau…
Paieška svetainėje
Į kalbos, tarmės, net menkiausios šnektelės išnykimą žiūrėtina kaip į didelę nelaimę (kartais gal ir neišvengiamą, bet dėl to tik dar didesnę), skurdinančią ne tik tos vietos žmones, bet ir visą tautą, gal net žmoniją. Aleksas Girdenis |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras