Iliustracijos autorius: kurikuri
Jono Basanavičiaus, o anksčiau Didžiosios Poguliankos, gatvė mena žymius litvakų rašytojus. Name, pažymėtame 18 numeriu, kadaise gyveno Romainas Gary, o 23-iajame buvo apsistojęs ir Mošė Kulbakas. Be to, pačioje gatvės pradžioje, name nr. 2, gyveno Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-15-zymius-litvaku-rasytojus-menanti-didzioji-pogulianka/175327
Seras Kenas Robinsonas. Wikipedia.org nuotrauka
Seras Kenas Robinsonas yra vienas žymiausių edukacijos specialistų pasaulyje, nuolat kalbantis apie neteisingą vaikų mokymo(si) sistemą, kuri žlugdo jų kūrybiškumą ir laisvę. Siūlome kelias jo mintis apie šiuolaikinę mokymosi sistemą ir kaip ją derėtų keisti.
Jeigu sukuriate sistemą, kuri siekia kokio nors tikslo, nesistebėkite, kad ji tą tikslą pasieks. Mūsų mokyklos nebuvo sukurtos tam, apie ką dabar taip gražiai kalbame (kūrybiškumas ir laisvė), o visiškai kitam tikslui.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-28-10-keno-robinsono-minciu-apie-ugdyma-siuolaikineje-mokykloje/175083
Maironis. ~1900 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka
Recenzija spausdinama iš pirmojo 2019 m. žurnalo „Naujasis Židinys–Aidai“ numerio.
[Maironis], Kl. J. Maculevičius, Lietuva: Maironio rankraščio faksimilinis leidimas, parengė Inga Liepaitė, Paulius V. Subačius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, Vilniaus universiteto biblioteka, 2018, 164 p., 400 egz. Dailininkė Jurga Tėvelienė.
Praėjusių metų pabaigoje pasirodęs itin estetiškai apipavidalintas Maironio pirmosios poemos Lietuva (parašyta 1888 m.) rankraščio faksimilinis leidimas neabejotinai taps bibliofilų ir šiaip jau knygos menui prijaučiančiųjų bibliotekos puošmena. O kuo jis svarbus lituanistikai? Kaip knygos pristatyme pasakė Paulius V. Subačius, tai yra pirmas šios ankstyvosios Maironio poemos leidimas. Maironistai čia, žinoma, suklustų, mat poema (bet ne faksimilė) anksčiau buvo publikuota antrajame poeto Raštų tome (sudarė Irena Slavinskaitė, Vilnius: Vaga, 1988). Vis dėlto vertinant griežtai tekstologiniu požiūriu, minėtoji publikacija buvo nepilna: praleistas lietuvių pamaldumą aukštinantis ketureilis ir (veikiausiai netyčia) supainiota kelių strofų seka. Taigi tik dabar skaitytojai turi progą pamatyti pilną ir visiškai originalą atitinkantį faksimilinį leidimą.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-27-poetine-lietuvos-vizija-pries-130-metu/175051
VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Plačiau…
Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi. Plačiau…
Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka
Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.
Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850
Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka
Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.
JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-skaitymas-vaikams-garsiai-tiesiausias-kelias-i-gera-issilavinima/174885
Jurgita Mikelionienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių programų vadovė
1952 m. vasario 21 dieną Dakoje, Bangladeše, įvyko Bengalų kalbos judėjimo pavadinimą gavęs studentų pasipriešinimas prieš vyriausybės siūlymą bengalų kalbai vartoti arabiškus rašmenis. Dėl to būtent vasario 21-ąją nuo 2000-ųjų minima Tarptautinė Gimtosios kalbos diena, kurios idėją tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui pasiūlė Kanadoje gyvenantis bengalas, norėdamas atkreipti dėmesį į gimtųjų kalbų saugojimo būtinybę. Kodėl gimtoji, kitose kalbose dar vadinama motinos kalba, tokia svarbi? Ar jos reikšmė nėra pervertinama šiame daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje? Ar nenyksta lietuvių kalba? Plačiau…
Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.
Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu. Plačiau…
| Nors raidžių nedaug, bet jos sukuria daugybę žodžių.
Laktancijus |
