2019 m. vasario 18 – kovo 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti. Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.
Plačiau…
Vienuoliktuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 24-ąją Vilniaus knygų mugės metu, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga. Plačiau…
„O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok– vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.
Plačiau…
Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.
Plačiau…
Šie metai lietuvių vaikų literatūrai – itin sėkmingi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius laimėjo tarptautinę atranką ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Todėl balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną – Lietuvos vardas plačiai suskambės pasaulyje.
Plačiau…
Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Plačiau…
Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą.
Iki balsavimo pabaigos liko 10 dienų!
Kviečiame susipažinti su balsavimui atrinktų žodžių ir posakių sąrašais.
Iš to paties kompiuterio balsuoti galima vieną kartą per parą.
Balsuoti už #MetųŽodį ir #MetųPosakį galite ČIA ir ČIA
Johannas Wolfgangas von Goethe. Wikipedia.org iliustracija.
Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas. Jo gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Mums jis svarbus ir tuo, kad domėjosi lietuvių tautosaka. Skatino Liudviką Rėzą išleisti Dainų rinkinį, kurį deramai įvertino, o mūsų liaudies dainas vadino meiliomis. J. W. von Goethe į pasaulinės literatūros sąvoką įtraukė poetinę tautosaką ir kaip jos pavyzdį minėjo lietuvių dainas. Jomis domėjosi nuo jaunystės, kai kurias mokėjo atmintinai. Taigi tam tikros didžiojo genijaus sąsajos su Lietuva neginčytinos.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-10-j-w-von-goethe-viena-ryskiausiu-apsvietos-epochos-figuru/174218
Džiaugdamiesi informuojame, kad jau išleistas šių metų 1-asis „Gimtosios kalbos“ numeris. Pirmieji žurnalą perskaitė prenumeratoriai, užsisakę pdf formatu. Naujausiame numeryje skaitytojai ras puikių publikacijų.
2019 m. sausio 18 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko pirmieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai. Mintis pradėti rengti mokslinius skaitymus draugijoje brendo jau seniai. Pasirinktas 2019-ųjų sausis – nes kaip tik šį mėnesį draugija mini atkuriamojo suvažiavimo, vykusio 1989 m. sausio 21 d., 30-metis.
Plačiau…
Vasario 16 dieną, minint 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos metines, vienas iš žinomiausių Kanados objektų, Niagaros kriokliai, pirmą kartą istorijoje nušvis Trispalvės spalvomis.
1949 metų vasario 16-osios Deklaracija skelbia, kad Lietuva yra demokratinė respublika, o jos suvereninė valdžia priklauso Lietuvos tautai. 1999 metais šį dokumentą Seimas pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu, o jį pasirašiusius Joną Žemaitį-Vytautą, Adolfą Ramanauską-Vanagą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Vytautą Gužą-Kardą, Juozą Šibailą-Merainį, Bronių Liesį-Naktį, Leonardą Grigonį-Užpalį, Petrą Bartkų-Žadgailą – signatarais.
Deklaracija pabrėžia, kad visomis išgalėmis bus siekiama atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir prie šio siekio kviečiami prisijungti visi lietuviai, gyvenantys Tėvynėje ir už jos ribų. Seimas 2019 metus paskelbė Jono Žemaičio-Vytauto metais. Jis laisvės kovų laikotarpiu faktiškai ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Renginį organizuoja Lietuvos Ambasada Kanadoje kartu su Niagaros krioklių Apšvietimo Taryba (angl. Niagara Falls Illumination Board). Planuojama, kad kriokliai Lietuvos trispalvės spalvomis bus apšviesti 22 val. vietos laiku (5 val. ryto Lietuvos laiku) ir degs 15 minučių. Laikas gali būti koreguojamas priklausomai nuo oro sąlygų.
Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/pirma-karta-istorijoje-niagaros-kriokliai-nusvis-trispalves-spalvomis-1
| Jei kalba būtų loginės, o ne poetinės minties vaisius, egzistuotų tik viena kalba.
F. Hebelis |
