Jungtinės tautos sausio 27-ąją yra paskelbę Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945 metais buvo išvaduoti paskutinieji žydai iš Aušvico koncentracijos stovyklos. Artėjant šiai dienai siūlome keletą knygų jaunesniesiems ir vyresniesiems paaugliams holokausto tema.
Plačiau…
Žiniasklaidoje – Page 12
Septynios knygos, kurias verta perskaityti artėjant Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai
2019-01-24
Trečiadienį mirė lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas Jonas Mekas. Menininkas mirė eidamas 97-uosius metus. J. Mekas gyveno ir dirbo Niujorke.
Žinutė apie jo mirtį buvo paskelbta socialiniame tinkle. „Mieli draugai, Jonas iškeliavo. Jis išėjo tyliai ir ramiai šį ankstų rytą. Jis buvo namuose su šeima. Jo labai pasiilgsime, bet jo šviesa tebešviečia“, – skelbiama žinutėje.
Plačiau…
Gerbiami Kolegos, gerbiamos Kolegės,
Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją tradicine šventine jaunimo eisena.
Stanisławas Małachowskis-Łempickis (1884–1959) – lenkų teisininkas, religijotyrininkas, laisvosios mūrininkystės (masonų) istorikas. Baigė teisės mokyklą Peterburge, dirbo Senato sekretoriate. Kelerius metus tarpukariu gyveno Vilniuje. Masonijos istoriją pradėjo tyrinėti apie 1920 m. Iš viso išleido septynias knygas ir publikavo keliolika straipsnių laisvosios mūrininkystės tematika. Lietuviškai 2009 m. išleistas jo veikalas „Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, 1776–1822: istorija ir šaltiniai“ (vertė Ž. Norkūnas).
Daugiau skaitykite: http://www.satenai.lt/2018/12/21/adomas-mickevicius-ir-laisvoji-murininkyste/
Nacionalinis diktantas 2019
2019-01-19
Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9-10 d.
Plačiau…
Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien, sausio 19 d., lankėsi Airijos lietuvių bendruomenės lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“, kur susitiko su mokyklos mokytojais bei vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.
Pauliaus Žeimio nuotr. Plačiau…
„Taikliai, įžvalgiai įvardinti situacijas, tiksliai palyginti daiktus yra malonu ir labai svarbu. Tuščias kalbėjimas, neatveriantis jokių prasmių, man neįdomus nei buityje, nei su draugėmis kavą geriant, nei tekstuose“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, paklausta, ar galima ją vadinti šaudančia žodžiais, panašiai, kaip ji apibūdina Alfonsą Andriuškevičių, sakydama, kad jis tapo žodžiais. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje viešnią kalbino Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė. Plačiau…
2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…
Tai, kad didžiavyriai myli tiktai savo tėvynę, o meilė moteriai yra pernelyg žemiška, kad būtų verta apie tai kalbėti, yra tik mitas. Kai kurie istorikai mano, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus (1851–1927) didžioji meilė buvo ne Lietuva, o Čekijoje gimusi vokietė Gabriela Eleonora Mohl (1861–1889), kuri mirė labai jauna. Galbūt todėl paminkle, kuris buvo atidengtas Vilniuje, įamžintas tautinio atgimimo pradininkas, Nepriklausomybės Akto signataras atrodo toks vienišas.
Plačiau…
Plačiau…
Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Tas, kuris nemyli savo šalies, nemyli nieko.
Dž.G.N.Baironas |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras