Trečiadienį mirė lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas Jonas Mekas. Menininkas mirė eidamas 97-uosius metus. J. Mekas gyveno ir dirbo Niujorke.
Žinutė apie jo mirtį buvo paskelbta socialiniame tinkle. „Mieli draugai, Jonas iškeliavo. Jis išėjo tyliai ir ramiai šį ankstų rytą. Jis buvo namuose su šeima. Jo labai pasiilgsime, bet jo šviesa tebešviečia“, – skelbiama žinutėje.

Pasaulyje kultiniu kino kūrėju vadinamas J. Mekas yra bendravęs ir kūręs su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lenonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas ir kitais. Jo vardas įrašytas į 80 žymiausių XX a. Amerikos menininkų grupę. Jis darė ir daro ypatingą įtaką menininkams ir kinematografininkams, rašoma Jono Meko vizualiųjų menų centro tinklapyje mekas.lt

J. Meko filmai pelnė gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. Juo žavisi ir gerbia Niujorko ir pasaulio menininkai, muziejų kuratoriai, kritikai. Šiuolaikiniam menui ir kinui įtaką daro ne tik jo paties darbai, bet ir jo įkurti „New American Cinema“ bei „Anthology Film Archives“.

Menininko darbai įvertinti Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimu už nuopelnus, Niujorko kino kritikų sąjungos apdovanojimu, Prancūzijos menų ir literatūros ordino kavalieriaus titulu, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Pjero Paolo Pasolini apdovanojimais. J. Meko filmas „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ JAV Nacionalinės kino apsaugos tarybos buvo įtrauktas į Amerikos saugotinų filmų sąrašą (Į Kongreso nacionalinio kino registrą kiekvienais metais yra atrenkami tik 25 filmai).

Daugiau nei 50 m. gyvenęs ir dirbęs Niujorke, menininkas gimė ir augo Semeniškių kaime netoli Biržų. Iš Lietuvos išvyko būdamas 22 m., nes tuomet, vokiečių okupacijos metais, jis, kaip ir daugelis to meto jaunų žmonių, buvo įsivėlęs į priešsovietinę ir priešnacinę veiklą. Jis padėjo rengti laikraščius ,,Į laisvę“, ,,Tautos žodis“ ir ,,Nepriklausoma Lietuva“.

Pasibaigus karui, 1946-48 Mainzo universitete studijavo filosofiją, o 1949 m. pabaigoje kartu su broliu emigravo į JAV apsistodami Niujorke, Brukline. Praėjus dviems savaitėms nuo atvykimo, J. Mekas pasiskolino pinigų ir nusipirko pirmąjį „Bolex“ filmo aparatą. Pirmieji jo nufilmuoti vaizdai buvo iš jo bei lietuvių emigrantų gyvenimo. Jonas Mekas suorganizavo Film Study group, pradėjo rodyti avangardinius filmus, dirbti „Graphic Studios“ laboratorijoje, ruošė fotoreprodukcijas „Life“ žurnalui.

1954 metais kartu su broliu pradėjo leisti ,,Film Culture“ žurnalą. 1958 Niujorko laikraštyje „Village Voice“ jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą „Movie Journal“ (Kino laikraštis). Pradėjo organizuoti „New American Group“, įvairius avangardinio kino festivalius. Šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus publikavo „Film Culture Magazine“, „The Village Voice“, „Sight and Sound“, „Bianco e Nero“, „The American Film“, „The New York Times“, „Cahiers du Cinéma“, „Film Quarterly“ etc. 1962 m. jis įkūrė „The Film Makers’ Cooperative“, o 1964 m. „The Filmmakers’ Cinematheque“, kuris palaipsniui išaugo į „Anthology Film Archives“, vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų.

Lietuvoje Jono Meko nuopelnai garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius buvo įvertinti 2003 m. Jonui Mekui buvo įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Dar ankstėliau – 1995 m., Jonui Mekui už kino dienoraščius (1949-1994) buvo įteikta Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Jonas Mekas: „Iš dalies esu Don Kichotas, nes man nesvarbu niekas, kas visuomenei šiuo metu rūpi“

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas