2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“ nėra susijęs su ugdymo procesu ir neturi jo paveikti. Sąrašas niekada nebuvo skirtas nei mokymo, nei vertinimo reikmėms.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo sudarytas kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė, kaip priemonė pareikalauti atsakomybės, nuo 2019 m. sausio 31 d. jis tokios priemonės statuso neteko.
Sąraše esančių faktų vertinimas nepasikeitė, visos sąraše minimos klaidos ir toliau laikomos klaidomis. Todėl jei ugdymo procesui ar per brandos egzaminus buvo aktuali kuri nors Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo informacija, ja ir toliau gali būti remiamasi.
Taigi nei ugdymo, nei vertinimo procese niekas nesikeičia.
Sąrašo turinys buvo sudarytas iš norminamųjų šaltinių, perkeltas į vėlesnius šaltinius, tų šaltinių kaip normų šaltinių niekas neatšaukė.
Visos į sąrašą įtrauktos morfologijos ir sintaksės ir klaidos yra teikiamos „Kalbos patarimų“ knygose (Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002; Kn. 2: Sintaksė 1: Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003; Kn. 2: Sintaksė 2: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003; Kn. 2: Sintaksė: Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003), „Kalbos patarimų“ knygoms kolegialiai yra pritarusi Kalbos komisija. Beje, šiose knygose yra daugiau ir aktualesnių pavyzdžių nei Didžiųjų klaidų sąraše.
Dėl leksikos klaidų. Skolinių dalis iš Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo buvo iškelta 2014 m. Informacija, kokie žodžiai laikomi svetimybėmis, ko patariama vengti, teikiama „Kalbos patarimuose“ (Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013), siūlymai dėl naujausių skolinių reguliariai teikiami Kalbos komisijos protokoliniuose nutarimuose (šitie dokumentai nėra susiję su administracine atsakomybe).
Žodžių reikšmės tikrinamos „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2012 metų popierinis šio žodyno leidimas parengtas būtent atsižvelgiant į ugdymo poreikius), „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“.
Išsamesni patarimai dėl žodžių reikšmių rengiami ir dalimis svarstomi Kalbos komisijos Žodyno pakomisėje, ateityje bus išleisti atskira knyga.
Visa „Kalbos patarimų“ informacija ir daugiau įvairių rekomendacijų yra Kalbos komisijos konsultacijų banke, informacija nuolat atnaujinama.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Kalbos patarimai“, įvairios rekomendacijos Konsultacijų banke formuluojami, sudaromi atsižvelgiant į plačius tekstų kūrėjų, redaktorių, vertėjų ir kt. poreikius, jie nėra specialiai skirti ugdymo procesui. Mokykla iš šių šaltinių turi pasiimti tik tai, kas tinka ir aktualu mokymo procesui, pritaikyti prie mokinių kalbos.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, ištisai ar dalimis perkeltas į mokyklinius vadovėlius, yra nesusipratimas.
Baigiamieji darbai vertinami pagal Baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašą, sudarytą atsižvelgiant į tai, ko buvo mokoma. Tik jis turėtų būti nuolat atnaujinamas.
Taigi Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso pakeitimas, didžiųjų klaidų pavertimas tiesiog klaidomis niekaip neturėtų paveikti nei mokymo proceso, nei mokyklinių darbų vertinimo.
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/didziuju-kalbos-klaidu-sarasas-ir-ugdymo-procesas
