Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką šeimos poilsis turės XX amžiaus literatūros istorijai bei, kad jie taps rišančia grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais. Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, kuriam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Jie taip pat pakvietė Brodskį atvažiuoti į Vilnių. Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavas Milošas, su kuriuo susipažinimo jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų Maskvos imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui…

Filmo pagrindinis rėmėjas Lietuvos Kino Centras
Rėmėjai LRT, viešbutis „Shakespeare“, restoranas „Neringa“, bistro „Say Cheese“, „Vynas grynas“.

Scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina
Operatoriai: Aleksandra Mamajeva, Kęstutis Plevokas, Andrius Seliuta, Audrius Zelenius
Prodiuserė: Teresa Rožanovska „Ketvirta versija“

Informacijos šaltinis: http://www.unnecessaryfilms.eu/documentary-films/brodskis-ir-lietuva-gamyboje/