„Žurnalistas turi galią kurti publikaciją taip, kad paveiktų visuomenės nuomonę, o vartotojas gali ir nesuprasti, kokiomis priemonėmis jis tai padaro. Būtent todėl svarbu šviesti visuomenę apie tai, kas yra melagingos naujienos ir kaip jos kuriamos“, – sako LRT RADIJO žurnalistas bei Žurnalistikos instituto dėstytojas Edvardas Kubilius. Jam antrina ir portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius bei LRT RADIJO žurnalistas Mindaugas Jackevičius, sakantis, kad vis dėlto, melagingos naujienos kartais atsiranda ne dėl tam tikrų siekių palenkti auditoriją, o ir dėl žmogiškų klaidų.
Su įvairiomis visuomenės grupėmis dialogą mezganti LRT pakvietė mokytojus dalyvauti nemokamame renginyje „Ką turėtume žinoti apie melagingas naujienas?“. Jo metu pedagogai daugiau sužinojo apie melagingų naujienų (angl. Fake news) fenomeną pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje. Trys LRT darbuotojai kvietė diskutuoti, o taip pat buvo pristatyta, kodėl LRT mediateka gali būti naudinga mokymosi procesui.
Be to, jo teigimu, melagingos naujienos ir patyčių kultūra turi labai daug bendra – ir viena, ir kita yra paremta melu bei gali greitai pasklisti. Dažniausiai ir patyčių, ir melagingų naujienų atveju apsiginti gali būti labai sunku.
E. Genio/LRT nuotr.
„Todėl kalbėti apie melagingų naujienų (angl. Fake news) fenomeną labai svarbu, ypač su mokytojais, kurie ugdo jaunąją kartą. Būtent jie turi išmokyti paauglius atsirinkti ir kritiškai vertinti naujienas“, – įsitikinęs G. Oganauskas.
Jam pritaria ir Žurnalistikos instituto dėstytojas bei LRT RADIJO žurnalistas Edvardas Kubilius, sakantis, kad žurnalistai turi galią daryti įtaką žmonių mąstymui ir gali konstruoti naujienas taip, kaip nori, ir nebūtinai toji naujiena bus neteisinga. Juk vargu, ar vartotojas kels klausimus, kodėl žurnalistas pasirinko tokius informacijos šaltinius, pašnekovus, o kažko iš vis nepakalbino. Vargu, ar skaitytojai svarstys, kokia informacija galėjo būti nepaviešinta publikacijoje. Todėl E. Kubiliaus teigimu, norėdamas atsispirti manipuliacijoms, vartotojas turi būti išprusęs, turėtų turėti įgūdžių, kaip vertinti gaunamą informaciją ir įsitikinti, ar ji teisinga.
„Medijų ir informacinis raštingumas susijęs su žiniasklaida (televizija, radiju, spauda ir portalais), o taip pat su socialiniais tinklais, kinu, reklama. Šiomis priemonėmis išsiųsta žinutė gali akimirksniu pasiekti daugybę vartotojų. Paaugliai ir jaunimas dažniausiai informacijos ieško būtent socialiniuose tinkluose, o tai ir yra vienas iš didžiausių melagingų naujienų šaltinių“, – pasakoja žurnalistas.
E. Genio/LRT nuotr.
Jis pastebi, kad 40 proc. žmonių pasitiki žiniasklaida. Šie skaičiai kelia susirūpinimą – tai reiškia, kad tiek žmonių patikės ir klaidinga ar net nesąmoninga naujiena.
Norint atpažinti melagingą naujieną reikia atsižvelgti į daugelį dalykų: kas yra žinios siuntėjas, koks informacijos turinys, šaltiniai, kontekstas, kokį poveikį gali turėti naujiena ir pan. O neatsižvelgę į kurį nors aspektą, žurnalisto teigimu, galite apsigauti.
„Pavyzdžiui, žurnalistui reikia parašyti tekstą apie biudžetą. Jis gali paskambinti ir penkiems skirtingiems ekonomistams, kurių nuomonė apie biudžetą bus skirtinga. Vieni jį kritikuos, kiti galbūt girs.
Tačiau žurnalistas gali remtis tik vieno pašnekovo įžvalgomis. Tarkime, jis pakalbina ekonomistą, kuris kone mintinai žino, kas surašyta biudžete ir jį vertina itin palankiai. Tokią šališką publikaciją taip pat galima laikyti tam tikra manipuliacija“, – vaizdžiai galima situaciją iliustruoja E. Kubilius.
Todėl, anot jo, žurnalistai taip pat turi būti atsakingi, dirbti vadovaudamiesi sveiku protu ir etika. Savo publikacijomis jie turi kelti viešas diskusijas, o ne siekti nulinčiuoti ar būtinai vieną ar kitą žmogų pašalinti iš pareigų. Vis dėlto, pirmiausia pats vartotojas turi išlikti budrus.
E. Genio/LRT nuotr.
Kolegai E. Kubiliui antrina ir portalo LRT. lt vyriausiasis redaktorius ir LRT RADIJO žurnalistas Mindaugas Jackevičius, kuris taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad norint atkirti netikras naujienas pirmiausia reikia:
– atidžiai skaityti antraštes;
– patikrinti kokia žiniasklaidos priemonė ir kada publikavo naujieną;
– pasitikslinti, ar tekste nėra abejones keliančių citatų ar fotografijų;
– pasižiūrėti, ar naujiena skelbiama ir kitose žiniasklaidos priemonėse;
– įvertinti, ar publikacija yra objektyvi – ar tikrai pateikti faktai, o ne tik nuomonės ir ar pateikta skirtingų nuomonių, pan.
Kartais užtenka patikrinti vieną aspektą ir išvengti klaidos, sako M. Jackevičius ir prisimena atvejį, kai pasaulį apskriejo žinia, kad vaikų negalėjusi susilaukti pora apsilankė vaisingumo klinikoje ir sužinojo, kad jie dvyniai, kuriuos vaikystėje išskyrė ir įsivaikino skirtingos šeimos. Po daugelio metų jie vienas kitą surado ir įsimylėjo.
„Kaip buvo skelbiama, šią neįtikėtiną naujieną pirmiausia paskelbė „Mississippi Herald“, o greitai ji pasklido ir po pasaulio žiniasklaidą. Galiausiai paaiškėjo, kad tokio leidinio apskritai nėra. Jei žurnalistai būtų patikrinę šaltinį, būtų greitai supratę, kad ši istorija – melaginga naujiena“, – pastebi M. Jackevičius.
Tai puikus pavyzdys, kad melagingos naujienos ne visada atsiranda siekiant paveikti vartotojų nuomonę, kartais tai tebūna žmogiškos klaidos pasekmė. Jis prisimena, ir dar vieną atvejį, kuomet televizijos kanalas „Channel 4“ po Vestminsteryje vykusio teroro akto eteryje parodė kaltininko nuotrauką. Netrukus paaiškėjo, kad nuotraukoje visai ne kaltininkas, o su aktu visiškai nesusijęs žmogus.
E. Genio/LRT nuotr.
„Taip nutinka todėl, kad žurnalistai skuba paviešinti naujienas greičiau už konkurentus – juk pavėlavus vos pora minučių, gali prarasti šimtus tūkstančių ar net milijonus peržiūrų. Nacionaliniai transliuotojai gali sau lesti šiek tiek vėluoti, nes jie privalo išlikti patikimi ir pateikti patikrintas naujienas, tačiau ir jie negali būti paskutiniai“, – sako portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius.
M. Jackevičius viešėjo JAV, kur buvo susitikęs su Asociacijos medijų raštingumui ugdyti (National Association for Media Literacy Education) vadove. Asociacijos nariai ragina mokyti vaikus skaityti žiniasklaidą ir naršyti internete. Vaikai, paaugliai ir jų tėvai yra raginami išlikti kritiškais, analizuotų tai, ką skaito, išmoktų atpažinti naudojamas technikas. Tai labai svarbu, turint omenyje, kad iki 2003 m. yra paviešinta lygiai tiek pat informacijos, kiek ir po 2003 m. – gyvename informacijos pertekliaus laikais. Dabartiniai tėvai yra paskutinė karta dar prisimenanti, ką reiškia gyventi be interneto, pastebi M. Jackevičius.
Beje, plintant melagingoms naujienoms atsirado ir niša tiems, kurie tikrina faktus ir bando atpažinti melagingas naujienas. Lankydamasis JAV dienraščio „The Washington Post“ redakcijoje, žurnalistas bendravo su tokia komanda.
„Man papasakojo, kad faktus tikrinantys žurnalistai daugiausia dirba su Donaldu Trumpu, kuris žarstosi įvairiais abejotinais faktais. Redakcija jo pasisakymus netgi kelia į duomenų bazę ir juos tiria. Iki inauguracijos dienos jie sakosi surinkę apie 600 D. Trumpo teiginių, kurie yra melagingi“, – pasakoja M. Jackevičius.
LRT žurnalistų paskaitos „Naujienų praktika – konstruoju, kaip noriu“ (Edvardas Kubilius), „Klystame ir mes, ir visas pasaulis. Kas laimi iš melagingų naujienų skleidimo?“ (Mindaugas Jackevičius), „Kova dėl „širdžių ir protų“: Rusijos atvejis“ (Aleksandra Ketlerienė) ir diskusija „Melagingos naujienos Lietuvoje“ – vaizdo įraše.
Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/37/246427/mokytojams-lrt-zurnalistu-paskaitos-apie-melagingas-naujienas?fbclid=IwAR0e_dh_59KUvSQroQpfFVc5KSWDUZ_kgUJxDVa_7G_EuOtgG6Y_WusgfoA
