Airijoje gyvenančių lietuvių vaikai nuo rugsėjo turi galimybę mokytis lietuvių kalbos net trijose bendrojo ugdymo mokyklose. Šią iniciatyvą, įžvelgusios gimtosios kalbos mokymosi poreikį, sumanė ir įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje. Be to, tai, pasak projekto vykdytojų, gali pagerinti į Lietuvą grįžtančių vaikų integraciją. „Švietimo naujienos“ pakalbino vieną iš dviejų trumpojo lietuvių kalbos kurso mokytojų Jurgitą URBELIENĘ, šiuo metu paveldėtosios kalbos emigrantų vaikus mokančią dviejose Dublino mokyklose.
Dublino „Hartstown Community“ ir „Bremore Educate Together“ bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2018 m. rugsėjo pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas. Kaip pasakoja mokytoja Jurgita, šiais kursais susidomėjo 25 mokiniai („Hartstown Community“ mokykloje – 15, „Bremore Educate Together“ – 10 mokinių). Per savaitę gimtosios kalbos pamokoms skiriamos 2 akademinės valandos, bet artimiausiu metu, mokytojos teigimu, rengiamasi padidinti valandų skaičių.
Pasidalinkite, iš kokių šeimų vaikai ateina pas Jus mokytis?
Lietuvių kalba aktualiausia lietuviškų šaknų turintiems vaikams, bet pasitaiko ir išimčių. Mano klasėje tarp lietuvaičių sutiksite ir airę, kuri mokosi šios senos ir gana sudėtingos kalbos.
Ar Airijoje gyvenančių lietuvių tėvų vaikai gimtąją kalbą girdi tik namų aplinkoje?
Mokiniai lietuvių kalbą girdi ne tik namuose, bet ir Airijos lietuvių bendruomenės organizuojamuose renginiuose, savaitgalinėse mokyklėlėse. Su bendraamžiais daugelis bendrauja angliškai, nes tai jų kasdienė kalba. Lietuvių kalba daugumai – jau paveldėtoji, bet ne gimtoji. Klasėje esame susitarę, kad bendraujame tik lietuviškai. Visai atsiriboti nuo anglų kalbos nereikia, bet jos vartojimą patartina riboti, nes anglų kalba – lengvesnė nei lietuvių, vaikai ją daug lengviau įsimena.
Ar Jūsų mokomojoje klasėje yra tokių vaikų, kurie visai nekalba lietuviškai?
Taip, yra. Mokinių lietuvių kalbos gebėjimai – labai skirtingi. Žinote, nėra paprasta vienu metu mokyti skirtingo kalbos lygio vaikus. Bet viskas įmanoma. Pagrindinis dėmesys, dirbant mišrioje grupėje, skiriamas užduotims diferencijuoti, mokymui individualizuoti, skatinama aktyviai įsitraukti ir dalyvauti. Svarbiausias mano mokymo tikslas – mokiniams sudaryti lygias galimybes ir suteikti tinkamą pagalbą. Pateiksiu kelis pavyzdžius. Štai užduotis „Trumpai pristatykite gimtąją šalį“ leidžia mokiniams paruošti ne tik skirtingo ilgumo pasakojimus, bet ir vartoti skirtingo lygio kalbą: nuo visai paprastos iki sudėtingos. Jei tokia pat užduotis skiriama dirbti grupėmis, ji kiekvienoje grupelėje, žinoma, taip pat bus atlikta skirtingai, tačiau čia svarbų vaidmenį atlieka nevienodi užduočių lygiai. Grupinis darbas vyksta trimis lygiais: pirmojo lygio užduotis yra savarankiškai kurti aprašymą arba istoriją, antrasis lygis pateikia raktinius žodžius ar žodžių junginius, o trečiojo lygio užduotys reikalauja iš pateiktų sakinio dalių sudėti tekstą. Be to, klasėje skatintinas bendradarbiavimas, komandinis darbas – aukštesnį kalbinį lygį turintys mokiniai noriai rodo iniciatyvą, padėdami kitiems.
Skaitomo teksto užduotys taip pat diferencijuojamos: išdalijamas tekstas ir parengti klausimai, skirti supratimui patikrinti, pavyzdžiui, lape A pateikti paprasti klausimai, lape B – vidutinio sunkumo, o lape C – sunkiausi klausimai. Mokantis kalbos, kiekvienas mokinys skatinamas sudaryti asmeninį žodynėlį (taikomas individualizavimas) ir užsirašyti žodžius, kuriuos nori išmokti. Kartais mokiniai susidaro žodynėlį klasikine forma – su lietuviškų žodžių vertimu į anglų kalbą ir jų paaiškinimu anglų kalba. Tačiau dalis mano mokinių taiko ir modernesnį mokymosi būdą, į žodynėlį įklijuodami paveikslėlius, atitinkančius tuos žodžius. Įvairias būdais stengiuosi kuo labiau motyvuoti mokinius, sudominti ir tuos, kurių žinios dar nesiekia grupės lygio.
Kaip atrodo lietuvių kalbos pamokos Dublino mokyklose? Kuo jos skiriasi nuo Lietuvoje vykstančių pamokų?
Tai nesulyginami dalykai, nes Lietuvos mokyklose lietuvių kalbos mokomasi kasdien, o čia – tik kartą per savaitę. Be to, mano lietuvių kalbos trumpojo kurso grupėje mokiniai yra įvairaus amžiaus nuo 12 iki 16 metų. Lankydami šį kursą, jie įgyja žinių apie Lietuvos tradicijas, istoriją, kultūrą, rašytojus, geografiją. Būtent tai, kas svarbu, naudinga ir aktualu, ir motyvuoja mokinius. Į mano vedamą pamoką susirinkę paaugliai mokosi rašyti, skaityti ir kalbėti, diskutuoti lietuviškai. Išmoktų pamokų ciklą vainikuoja nedidelės apimties projektas.
Gal galite plačiau papasakoti apie šiuos projektus?
Vaikams vedžiau pamokų ciklą tema „Kūčių ir Kalėdų tradicijos Lietuvoje ir Airijoje“ ir tuo pat metu dalyvavome projekte Ardgillano pilyje, kurioje buvo surengta viso pasaulio Kalėdų eglučių paroda. Mokiniai kartu su tėveliais namuose ruošė dekoracijas – kepė meduolius, džiovino apelsinų riekeles. Mūsų užduotis buvo papuošti eglaitę lietuviškai, puošdami dainavome advento, Kalėdų dainas. Taip 2018 m. gruodį pirmą kartą Airijos istorijoje Ardgillano pilyje buvo papuošta ir pristatyta lietuviškai puošta eglutė. Šį projektą vainikavo mokinių pasirodymas: suvaidintas „Prakartėlės“ epizodas ir sudainuota „Tyli naktis“ lietuvių kalba.
O naujausias mūsų vykdytas projektas vadinasi „Mus jungia draugystė, mus jungia lietuvių kalba“. Jo pirmasis pamokų ciklas – „Draugystės laiškai“. Mokiniai rašė laiškus būsimiems draugams į Vilniaus „Ateities“ mokyklą. Juose pasakojo apie savo pomėgius, pristatė mėgstamiausias, populiariausias lankytinas vietas Airijoje. Vadovaudamiesi laiškuose esančia informacija, sugalvojo kryžiažodį, kurį turėjo išspręsti Lietuvos mokiniai. Pirmame etape vaikai puikiai pritaikė šiuos gebėjimus: dailiojo rašymo, dailės (laiškus iliustravo piešiniais), informatikos (ranka rašyto laiško tekstą rinko kompiuteriu). Antras etapas – mokiniai draugams iš Lietuvos apie save sukūrė vaizdo įrašą-laišką. Tai įdomi ir naudinga veikla, ugdanti mokinių gebėjimus bendrauti lietuvių kalba ir, žinoma, skatinanti jų kūrybiškumą. Turima patirtis leidžia įžvelgti, kad projektinė veikla motyvuoja mokinius – jie ne tik lavina lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir mokosi dirbti komandoje. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad neapleidžiame lietuviškų dainų – per pertraukėlę kartu su mokiniais dainuojame lietuviškai. Dainuojame visada, kai tik randame laiko. Atliekamų dainų repertuaras itin platus – nuo Marijono Mikutavičiaus iki grupės „Kitava“ muzikos.
O ar šias pamokas lankantys vaikai yra įpareigojami atlikti namų darbus?
Mokiniai namų darbų užduočių negauna. Namuose pabaigia nebent tai, ko nespėja klasėje. Kartais mokiniai namuose atlieka nedidelius kūrybinius projektus. Apskritai labai džiugina, kad tai darydami jie puikiai pritaiko savo turimus gebėjimus. Pavyzdžiui, meninius gabumus parodo iliustruodami ir dekoruodami projektų plakatus (kartą mokiniai kartu gamino Lietuvos žemėlapį), o puikias informatikos žinias pademonstruoja ruošdami pranešimus kompiuteriu ir vėliau juos pristatydami savo draugams. Tarp parengtų projektų – „Mano gimtasis miestas“, „Keliaujame po Lietuvą“ ir mokyklos vadovybei, tėveliams pristatytas projektas „Kelionė Betliejaus žvaigždės link“.
Kas, Jūsų manymu, lemia pamokų sėkmę?
Siekiant visiško įsitraukimo ir dalyvavimo pamokoje, svarbu, kad mokiniai suprastų ir jaustų veiklos prasmingumą. Taip pat neatsiejamas sėkmingos pamokos veiksnys – pozityvus nusiteikimas, padedantis geriau įsisavinti kalbą. Džiaugiuosi, kad mano mokiniai įveikė kalbėjimo baimę ir geba šnekėti kasdienio gyvenimo temomis bei apie konkrečius žinomus dalykus. Mokinių aiškiai išreikšta motyvacija man yra pats geriausias atlygis.
Ar Airijoje yra lietuvių tėvų, kuriems gimtosios kalbos ugdymas neatrodo svarbus?
Galimybė kalbėti paveldėtąja kalba ir galimybė mokytis paveldėtosios kalbos – tai žmogaus prigimtinė teisė. Tačiau visada buvo, yra ir bus įvairių nuomonių. Kad ir kaip būtų keista, didžiausią įtaką daro tėvai: jei jie rūpinsis, kad lietuvių kalba būtų nesvetima vaikams, taip ir bus. Vis dar gaji mintis, kad tik puiki anglų kalba užtikrins integraciją į vietinę visuomenę. Esu tikra, kad bet kuriuo atveju čia, Airijoje, augantys vaikai puikiai kalbės angliškai. Todėl, mano nuomone, labai svarbus kalbos išlaikymo veiksnys, nesupriešinimas paveldėtosios kalbos su dominuojančia anglų kalba ir tėvų kalbinis optimizmas.
Emigracijoje susidūrus dviem kalboms, paveldėtajai ir dominuojančiajai, šiuo atveju ir gyvenamosios šalies kalbai, dažniausiai paveldėtajai kalbai gresia išnykimas. Lietuvių kalbos pamokas dalis užsienyje gyvenančių šeimų vertina kaip galimybę vaikams perduoti suvokimą apie savo kilmę, kultūrą, tradicijas ir palaikyti ryšį su giminėmis.
Tėvai šiuo domisi lietuvių kalbos mokymo kursu. Mokymosi programą pripažįsta ir „Junior Cycle Profile of Achievement“ (lietuviško pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo atitikmuo Airijos švietimo sistemoje), be to, pamokos yra nemokamos.
O kaip vertinate Airijos vyriausybės poziciją dėl lietuvių kalbos mokymo?
Vertinu labai teigiamai. Airija 2017 m. priėmė naują Užsienio kalbų mokymo strategiją, kurioje lietuvių kalba vadinama „paveldėtąja“. Pabrėžtina, kad Airija šiuo metu yra vienintelė pasaulyje (be Lietuvos) valstybė, kur lietuvių kalbos mokiniai gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Šis Airijos vyriausybės žingsnis yra didžiulis Airijos lietuvių pripažinimas. Tai mus priėmusios valstybės raginimas, kad mūsų vaikai, augdami Airijoje, neprarastų prigimtinės lietuviškos tapatybės ir nepamirštų savo tėvų kalbos. Airijos lietuvių bendruomenė labai vertina šį nuoširdų rūpestį.
Toks ugdymas būtų sveikintina iniciatyva ir kitose šalyse, kur yra daug išvykusių lietuvių. Tada lietuvių kalbai, kultūrai ir tradicijoms negrėstų išnykimas. Lietuvybės, lietuvių kalbos išlikimo klausimu esu optimistė ir remiuosi kalbininko Antano Smetonos žodžiais, kad esama atvejų, kai ir lietuvių kalba, ir lietuvybė, ir meilė protėvių kraštui išugdoma trečiajai ir ketvirtajai kartoms. To ir palinkėsiu mums visiems.
Šaltinis: http://www.svietimonaujienos.lt/dubline-dirbanti-lietuviu-kalbos-mokytoja-kalbos-islikimo-klausimu-esu-optimiste/?fbclid=IwAR0iIyL_dl4tkk55WUO2CdmvjU1Gh8OQDu2lH1aLizGg6edyVf1Yxr64VnQ