Monaghano lituanistinė mokykla „Lietuvos vaikai“ jau skaičiuoja 12-uosius savo gyvavimo metus. Labai džiaugiamės, kad jau turime buvusių mokyklėlės mokinių, kurie baigę studijas sugrįžta ir savanoriškai prisijungia prie mokyklos bendruomeninės veiklos, dalinasi savo žiniomis bei patirtimi su jaunesniąja karta, taip užtikrindami lietuvybės tęstinumą.

Žemesniųjų klasių mokinukai (ikimokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai) dar noriai lanko lituanistinę mokyklėlę, bet vyresniųjų klasių moksleiviai jau sunkiai išlaiko motyvaciją toliau lankyti lietuvių pamokas bei nenoriai įsitraukia į lietuvybės palaikymą ir išsaugojimą. Jiems daug svarbiau ir lengviau yra įsilieti į vietinę, airišką, kultūrinę veiklą, tarpusavyje su bendrataučiais bendrauti anglų kalba, tad lituanistinės mokyklos lankymas, kalbos mokymasis ar lietuvybės puoselėjimas pasidaro nebeaktualūs. Todėl jau keletą metų vis audėme mintį, jog būtų labai šaunu mūsų mokiniams organizuoti edukacinę  išvyką-stovyklą į Lietuvą, kuri suteiktų galimybę mūsų mokiniams savo akimis pamatyti, paliesti, įvertinti Lietuvą bei užčiuopti savąsias šaknis, susibičiuliauti su viena iš Lietuvos mokyklų ir vaikai galėtų iš arčiau susipažinti su lietuviška aplinka.

Liepos 6-ąją nutiestas draugystės tiltas tarp Monaghano lituanistinės mokyklos “Lietuvos vaikai” bei Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos šią svajonę priartino prie realybės.

Ilgai nesnaudę, jau spalio 25-30 dienomis 7 mūsų mokyklos moksleiviai –  Atlanta, Julius, Evelina, Adomas, Ernestas, Aistė ir Kristupas bei dvi mokytojos jau vaikštinėjo Lietuvos žeme. Šv.Benedikto gimnazijos bendruomenė mus sutiko itin svetingai.

Moksleivius priėmė šeimos, turinčios panašaus amžiaus vaikus, kur jais itin rūpinosi. Mūsų mokyklos mokinai vieną dieną turėjo galimybę gimnazijoje lankyti pamokas, susipažino su tradicinės lietuviškos mokyklos aplinka, mokėsi lietuvių liaudies šokių. Pora dienų skyrėme edukacinėms išvykoms į Vilnių bei Trakus.

Drauge su naujais draugais Vilniuje aplankėme Valstybės pažinimo centrą, Pinigų muziejų, taip pat grožėjomės Trakų pilies didybe. Prienų krašto muziejuje vaikai susipažino su bene seniausiais amatais – audimu bei keramikos technikomis, galėjo patys savo rankomis susipinti ar išausti juostą, iš molio nulipdyti suvenyrą ar kokį niekutį.

Viešnagės metu vaikai turėjo galimybę įsitikinti, jog Lietuva išties unikali, savo gilias tradicijas bei didingą istoriją turinti valstybė ir visi vienbalsiai nutarė, jog norėtų čia sugrįžti gyventi. Aplinkos pakeitimas, gyvenimas svetimose, o dabar jau savose tapusiose šeimose išugdė mūsų vaikuose savarankiškumo, atsakomybės jausmą. O naujai užsimezgusi draugystė, vienas kito pažinimas, buvo lyg dar viena dovanota duotybė ir ji, manome, tęsis ne vienerius metus.

Esame be galo dėkingi Švietimo ir mokslo ministerijai už kelionės finansavimą bei Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos vadovei Loretai Šernienei, mokytojoms, moksleiviams ir tėveliams už šiltą, nuoširdų dzūkišką priėmimą ir bendravimą. Mes neatsisveikinam, o sakom: „Iki pasimatymo – dabar jau, Airijoje!“

Draugystė tarp Monaghano ir Alytaus tęsiasi. Visai neseniai, gruodžio pradžioje Alytuje lankėsi Monaghan’o meras David Maxwell su delegacija, kurie su Alytaus miesto savivaldybės vyresnybe aptarė tolimesnius draugystės santykius, diskutavo apie švietimo svarbą bei galimybę tęsti mūsų pradėtą naują veiklą – organizuoti mokinių mainų stovyklas tarp mokyklų, įtraukiant ir airiškas švietimo įstaigas. Tikiuosi, mūsų graži pradžia taps įkvepiančia tradicija.

Edita Vaitkaitienė
Lituanistinės mokyklos „Lietuvos vaikai‘ vadovė

Informacijos šaltinis: http://www.lietuvis.ie/mes-neatsisveikinam-mes-sakom-iki-pasimatymo-airijoje/