„Žinau, kur baigiasi ateitis: ten, kur prasideda abejingumas tautos istorijai, kultūrai, kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, čia išdžiūsta tekanti upė. Žmogus čia žiūri tik į savo kėdę ir tik į savo pilvą. Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito, kad upė jau išdžiūvo. Jam ramu ir gera. Taip, kaip gera mašinai ar kompiuteriui“. Mintys iš  „Dienoraščiai ir datos“ , taip rašė prieš aštuonerius metus, vasario 16-ąją mus palikęs Justinas Marcinkevičius. Liūdna vizija, o gal bevaisė iliuzija, kylanti iš nenoro matyti realybę ir priimti ją? Nejau iš tiesų ateitis baigėsi? Ne, nėra tautos be praeities, bet dar labiau nėra jos be ateities. Juk negalima nutraukti upės tekėjimo…O gal galima?! Manau, kryptį pakeisti galima, tik ne esmę.

Dažnai tenka išgirsti iš tėvų, kad vaikai nuolat „sėdi“ virtualioje erdvėje (pastebėjimas, dabartiniai vaikai, patys tapę tėvais, nesupras savo vaikų ir jiems bus sunku juos pasivyti). Ne veltui dabartiniai mokiniai priskiriami išmaniajai, skaitmeniniai kartai.  Kokia tai karta, kokie tai mokiniai? Smalsūs, žingeidūs, ieškantys prasmės savo darbe, pamokoje, drąsūs, atviri naujoms idėjoms, patirčiai. Ir labai mėgstantys naująsias technologijas. Tad XXI amžius yra kupinas iššūkių ir pedagogams. Tenka prie taip mėgstamo seno gero prijungti modernias technologijas, idėjas ir metodus. Keičiame kryptį, bet ne esmę!

Mintis, kaip paskatinti moksleivius  komunikuoti lietuvių kalba gimė  2018 m. spalio mėnesį, mokytojų seminaro metu Vilniuje. Prie šios idėjos  prisijungė Vilniaus m. ,,Ateities‘‘ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Kudirkienė ir 8 klasės mokiniai. Gyvenome ir tikėjome šia idėja ir ji tapo projektu ,,Mus jungia draugystė, mus jungia lietuvių kalba‘‘.

Tikima, kad Kalėdų laikas kupinas stebuklų, tikrai taip, nes gruodžio mėnesio pirmomis dienomis atkeliavo Lietuvos moksleivių laiškai. Šią naujieną džiugiai sutiko „Bremore Educate Together“ ir „Hartstown Community“ mokyklų mokiniai. Pirmasis pamokų ciklas, tai – „Draugystės laiškai“. Moksleiviai rašė laiškus būsimiems draugams, gyvenantiems Vilniuje. Juose pasakojo apie savo pomėgius, pristatė mègstamiausias, populiariausias lankytinas vietas Airijoje ir Dubline.

Vadovaudamiesi laiškuose esančia informacija, sugalvojo kryžiažodį, kurį turėjo atlikti Lietuvos moksleiviai. Pirmame etape moksleiviai puikiai pritaikė šiuos gebėjimus: dailiojo rašymo, dailės (moksleiviai laiškus iliustravo piešiniais), informatikos (ranka rašyto laiško tekstą, mokiniai rinko kompiuteriu). Antras etapas –  moksleiviai kūrė video laišką apie save Lietuvos draugams.

Tai įdomi ir naudinga veikla, ugdanti mokinių gebėjimus komunikuoti lietuvių kalba. Projektinė veikla motyvavo moksleivius – jie ne tik lavino lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir mokėsi dirbti komandoje. Moksleiviai džiaugėsi atliktais darbais, mokėsi juos analizuoti, nebijojo suklysti, tapo pilietiškesni.

Vizito metu Vilniaus „Ateities“ mokykloje, dalyvavau 8 klasės lietuvių kalbos pamokoje. Moksleiviai grupėse skaitė draugų iš Airijos laiškus, sprendė jų sukurtą kryžiažodį ir kūrė video laišką apie save Airijos draugams. Kartu su šiais moksleiviais apsilankėme Airijos ambasadoje, kurioje Lietuvos moksleiviai bendravo su ambasadoriumi David Noonan.

,,Vienas dalykas – žinoti, kitas – gyventi. Žinoti galima daug ką, gyventi – nedaug kuo, galbūt tik kuo nors vienu. Pavyzdžiui, savo idėja“ (J.Marcinkevičius). Vizitas baigėsi, bet projektas ir užsimezgusi draugystė tęsis toliau.

Jurgita Urbelienė
„Bremore Educate Together“ ir „Hartstown Community“ mokyklų lietuvių kalbos mokytoja

Informacijos šaltinis: http://www.lietuvis.ie/xxi-amziaus-vaikai-smalsus-zingeidus-ieskantys-prasmes-savo-darbe-pamokoje-drasus-atviri-naujoms-idejoms-ir-patirciai/?doing_wp_cron=1553766843.0709359645843505859375