Raimonda Agnė Medeišienė. Kaip išplėsti savo žodyną

Pakalbėkime apie kiekvieno mūsų žodyną ir beribes galimybes jį tobulinti. Graži kalba – tai turtinga raiškiais žodžiais kalba. Mūsų žodyninis fondas priklauso nuo išsilavinimo, perskaitytų knygų, atminties, aplinkos ir kitų dedamųjų.

Yra du būdai plėsti savo žodyną – sąmoningai mokytis naujų žodžių (tarkim, 5 nauji žodžiai kasdien iš pasirinkto žodyno) ar išmokti naujų žodžių, kai susiduriama su jais. Antrasis būdas daug efektyvesnis, todėl ir atkreipiu jūsų dėmesį, kaip žodyno tobulinimo pratybos gali būti įtrauktos į kasdienę rutiną.

Pirmiausia ir svarbiausia nuostata – leiskime savo žodynui kurtis lėtai, duokime sau laiko susipažinti žodžiais, prieš pradėdami juos naudoti. Mokymasis yra ilgas procesas. Labiau maratonas nei sprintas.

Pradėkime.

Verta išsiaiškinti kiekvieno naujo mums žodžio reikšmę.

Užfiksavę jį telefono atmintyje, užrašų knygelėje, planšetėje, turėtume išsiaiškinti jo reikšmę ir tik tada pamažu įtraukti į savo žodyną. Dauguma naujai išgirstą žodį bando pagauti iš konteksto pamiršdami, jog galbūt jis nebuvo tinkamiausiai pasirinktas.

Svarbus ir pats užrašymo momentas. Užrašyti – reiškia dar kartą prisiminti; prie užrašytų žodžių galima grįžti keletą kartų, taip juos pakartojant.

Skamba paprastai, tačiau nedaug kas išnaudoja šį būdą.

Jei mūsų aplinkos žmonės vartoja mums nesuprantamus žodžius, tiesiog būtina paklausti jų reikšmės. Žmonės noriai dalijasi žiniomis. Viena vertus, jūsų draugai taps atidesni savo kalbai, kita vertus, jie įvertins jūsų žodyno augimą. Šitas būdas veikia dar ir dėl socialinės interakcijos, dėl bendravimo – prisimenamas pokalbio kontekstas, situacija, įspūdis.

Nuobodžiai paprastas, tačiau stebėtinai paveikus pasiūlymas – kasdien skaityti. Kasdienis 20 minučių skaitymas – tai daugiau kaip 120 valandų skaitymo per metus. Belieka rasti mėgstamus žanrus ir autorius.

Elektroninės „Kindle“ skaityklės – puikus būdas tobulinti kitų kalbų žinias.

Skaityklėje įdiegtos funkcijos leidžia pažymėti žodį, sužinoti jo definiciją. Be to, mūsų pasižymėti žodžiai automatiškai sudedami į atskirą kortelę,  prie kurios galima sugrįžti vėliau.

Audio knygos – sprendimas daug laiko praleidžiantiems kelyje. Žinia, tai įpročio reikalas, bet jei pasiryžtama plėsti žodyną – prašom.

Mnemonika – tai visuma būdų, padedančių kuo daugiau atsiminti. Tai informacijos sulaikymas, užfiksavimas ir paieška, kas aktualu mokantis naujų žodžių. Tai tarsi individualus kodavimas mums patiems aiškiomis reikšmėmis. Reikėtų atrasti, kas konkrečiai jus veikia. Tarkim, man padeda žaidimas asociacijomis

Kuo paprastesnė, primityvesnė sukuriama istorija, tuo greičiau ji įsirėš į atmintį.

Pavyzdžiui, pats žodis mnemonika man asocijuojasi su armonika – instrumentu su daugybe man nesuprantamų mygtukų, kur abi rankos (varge!) atlieka skirtingus veiksmus, tačiau muzikuojantys teigia, jog tas nėra sudėtinga.

Mnemonika – armonika. Skamba kvailokai, bet veikia. Siūlau išbandyti.

Išnaudokime kartojimą. Mūsų smegenys naudojasi neuronais atminimams išsaugoti. Kai mokomasi naujo žodžio, signalas keliauja nerviniais kanaliukais į smegenis, kuriuos mes suvokiame kaip atmintį. Įsivaizduokime naujo žodžio kelionę kaip naujai minamą takelį. Takelis ryškės ir tvirtės, jei dažniau žodį vedžiosime jam skirtu keliuku, o ir smegenims bus paprasčiau jį atgaminti.  Šis paprastas veiksmas stiprina atmintį, lengvina konkretaus žodžio „sužvejojimą“, pasirinkimą iš atminties.

Praturtintas mūsų žodynas leis patirti smagų paradoksą – geriau naudoti paprastą žodį teisingai, nei dėti pastangas sužibėti įmantrumais, kurių auditorija gali ir nesuprasti. Komunikavimo tikslas – pateikti reikalingą informaciją kuo aiškiau. Jei paprastas žodis yra tikslus ir informatyvus, nebūtina ieškoti jam prabangaus pakaitalo. Tačiau turtingesnis mūsų žodynas padės mums tiksliau ir efektyviau bendrauti.

LRT