J. Tumo-Vaižganto tėvo Anupro Tumo portretas. Dail. P. Žitkus. 1895 m.
http://maironiomuziejus.lt/lt/parodos/juozas-tumas-vaizgantas-18691933-422/gallery
„Kai mažam vaikui į rankas tėvai įduoda pradžiamokslį, įduoda jam visą biblioteką, gan greit visos žmonijos knygynus ar bent jų raktą.“
Juozas Tumas-Vaižgantas
Maironis. ~1900 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka
Recenzija spausdinama iš pirmojo 2019 m. žurnalo „Naujasis Židinys–Aidai“ numerio.
[Maironis], Kl. J. Maculevičius, Lietuva: Maironio rankraščio faksimilinis leidimas, parengė Inga Liepaitė, Paulius V. Subačius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, Vilniaus universiteto biblioteka, 2018, 164 p., 400 egz. Dailininkė Jurga Tėvelienė.
Praėjusių metų pabaigoje pasirodęs itin estetiškai apipavidalintas Maironio pirmosios poemos Lietuva (parašyta 1888 m.) rankraščio faksimilinis leidimas neabejotinai taps bibliofilų ir šiaip jau knygos menui prijaučiančiųjų bibliotekos puošmena. O kuo jis svarbus lituanistikai? Kaip knygos pristatyme pasakė Paulius V. Subačius, tai yra pirmas šios ankstyvosios Maironio poemos leidimas. Maironistai čia, žinoma, suklustų, mat poema (bet ne faksimilė) anksčiau buvo publikuota antrajame poeto Raštų tome (sudarė Irena Slavinskaitė, Vilnius: Vaga, 1988). Vis dėlto vertinant griežtai tekstologiniu požiūriu, minėtoji publikacija buvo nepilna: praleistas lietuvių pamaldumą aukštinantis ketureilis ir (veikiausiai netyčia) supainiota kelių strofų seka. Taigi tik dabar skaitytojai turi progą pamatyti pilną ir visiškai originalą atitinkantį faksimilinį leidimą.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-27-poetine-lietuvos-vizija-pries-130-metu/175051
Viešnagės Lietuvoje metu. Iš kairės: Jonas Mekas, mama Elžbieta, brolis Adolfas.
1971 m. Mairionio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka
Literatūros mėnraštis „Metai“ (2019 m. Nr. 2)
Kas yra mirtis ir kaip susigyventi su kito žmogaus išėjimu virtualybės amžiuje? Esame šiame pasaulyje tokiais laikais, kai numirti ramiai ir be perdėto dėmesio lemta ne kiekvienam. Sausio 23 dienos rytą Jono Meko artimieji socialiniame tinkle parašė, kad „šį rytą ramiai ir taikiai mirė Jonas“.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-01-jono-meko-pamokos/175126
Balandžio 24–25 d. Utenos Dauniškio gimnazijoje vyks jau trečioji paroda „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“. Šių metų parodos tema – Prasmės ir atradimų mokykla, teminės gairės – aktualaus ugdymo turinio kūrimas, bendravimas ir bendradarbiavimas, asmenybės augimas. Parodoje taip pat bus pristatoma profesionali švietimo pagalba ir inovacijos mokyklai, dalijamasi sėkmės istorijomis.
#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje 2018-ųjų Metų poezijos knygos autorė Greta Ambrazaitė svarsto apie Nacionalinės bibliotekos vaidmenį šiandieniame pasaulyje, džiaugiasi elektroninėmis duomenų bazėmis, kurias lygina su deimantų kasyklomis, prisimena potyrius vaikystės bibliotekoje Žiežmariuose. Plačiau…
Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas praėjusių metų pabaigoje prancūzų kalba išleistas diptikas „Les Saisons“. Jame publikuojamos dvi XVIII amžiaus poemos: škotų poeto Jameso Thomsono „Metų laikai“ ir Kristijono Donelaičio „Metai“. Knygą pristatė literatūrologas habil. dr. Kęstutis Nastopka, apie ją pasakojo K. Donelaičio „Metų“ vertėjos Karolina Masiulytė-Paliulienė ir Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pirmą kartą „Metai“ buvo išversti 1818 m. į vokiečių kalbą Martyno Liudviko Rėzos, o prancūziškai K. Donelaitis prakalbo tik pernai. Plačiau…
Pasirodė pirmasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys, kalbantis apie Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūros aktualijas, skirtas pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis. Plačiau…
autor. Artūras Žukas
Balandžio 2 d. 14 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius įteiks apdovanojimus ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos laureatams.
Šiemet premija skiriama rašytojai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Kazimierai Kazijevaitei – už šviesų žvilgsnį į vaikystės pasaulį, moralinių vertybių sklaidą ir subtilią adresato pajautą knygoje „Mano sesė ir aš“. Antroji premija – už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą – atiteko ilgamečiam Mokytojų namų darbuotojui, asociacijos „Slinktys“ vadovui Juozui Žitkauskui. Plačiau…
Airijoje gyvenančių lietuvių vaikai nuo rugsėjo turi galimybę mokytis lietuvių kalbos net trijose bendrojo ugdymo mokyklose. Šią iniciatyvą, įžvelgusios gimtosios kalbos mokymosi poreikį, sumanė ir įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje. Be to, tai, pasak projekto vykdytojų, gali pagerinti į Lietuvą grįžtančių vaikų integraciją. „Švietimo naujienos“ pakalbino vieną iš dviejų trumpojo lietuvių kalbos kurso mokytojų Jurgitą URBELIENĘ, šiuo metu paveldėtosios kalbos emigrantų vaikus mokančią dviejose Dublino mokyklose.
Dublino „Hartstown Community“ ir „Bremore Educate Together“ bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2018 m. rugsėjo pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas. Kaip pasakoja mokytoja Jurgita, šiais kursais susidomėjo 25 mokiniai („Hartstown Community“ mokykloje – 15, „Bremore Educate Together“ – 10 mokinių). Per savaitę gimtosios kalbos pamokoms skiriamos 2 akademinės valandos, bet artimiausiu metu, mokytojos teigimu, rengiamasi padidinti valandų skaičių. Plačiau…
„Žinau, kur baigiasi ateitis: ten, kur prasideda abejingumas tautos istorijai, kultūrai, kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, čia išdžiūsta tekanti upė. Žmogus čia žiūri tik į savo kėdę ir tik į savo pilvą. Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito, kad upė jau išdžiūvo. Jam ramu ir gera. Taip, kaip gera mašinai ar kompiuteriui“. Mintys iš „Dienoraščiai ir datos“ , taip rašė prieš aštuonerius metus, vasario 16-ąją mus palikęs Justinas Marcinkevičius. Liūdna vizija, o gal bevaisė iliuzija, kylanti iš nenoro matyti realybę ir priimti ją? Nejau iš tiesų ateitis baigėsi? Ne, nėra tautos be praeities, bet dar labiau nėra jos be ateities. Juk negalima nutraukti upės tekėjimo…O gal galima?! Manau, kryptį pakeisti galima, tik ne esmę. Plačiau…
| Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.
T. Fuleris |
