Regina Siira. Kalbos pamokos Suomijoje

Suomijos švietimo įstatymas suteikia galimybę mokyklinio amžiaus vaikams neformaliuoju būdu mokytis savo gimtosios kalbos. Pamokas gali lankyti vaikai, kurių bent vienas iš tėvų su vaiku kalba mokomąja kalba, išskyrus įvaikintus ar globojamus vaikus, kurių gimtoji kalba yra susiformavusi, bet įtėviai ar globėjai įvaikio kalba nekalba.

Mokymą kuruoja miestų savivaldybės ar švietimo skyriai. Mokytojai atrenkami konkurso tvarka. Mokytojai privalo turėti pedagoginį išsilavinimą, mokomoji kalba turi būti gimtoji. Tėveliams už mokslą ir mokymosi priemones mokėti nereikia.

Gimtosios kalbos mokymasis padeda išsaugoti tapatybę, turimas lietuvių kalbos žinias bei įgyti naujų. Vartojant kelias kalbas labiau lavėja kritinis bei loginis mąstymas, gerėja dėmesio koncentracija, lengviau mokytis kitų kalbų, platesnės bendros žinios. Daugiakalbystė skatina bendrą vaiko raidą, ugdo toleranciją.

Gimtosios kalbos mokomasi  per dvi savaitines pamokas ne pamokų metu. Nors mokymasis nėra privalomas, bet pradėjus lankyti pamokas, taikomi visi reikalavimai pamokai: lankomumas, pamokos taisyklių ir susitarimų laikymasis, namų darbų ruoša, vertinimas. Mokslo metų baigimo šventės metu mokiniai gauna oficialų pažymėjimą apie gimtosios kalbos pamokų lankymą bei įvertinimą suomių ar švedų kalba, kurį pildo gimtosios kalbos mokytojas. Visa mokyklos bendruomenė, ypatingai klasės mokytojai ir auklėtojai, nėra abejingi mokinių gimtosios kalbos mokymuisi – mokiniai skatinami ir padrąsinami, suvokiant dvikalbystės / daugiakalbystės privalumus bei gerbiant mokinio ir jo šeimos individualumą. Nors gimtosios kalbos vertinimas neturi jokios įtakos bendram vertinimo vidurkiui, mokiniui jis svarbus kaip savo pasiekimų įvertinimas, kurį kartu stebi ir klasės mokytojas bei auklėtojas. Aš dar atskirai įteikiu vaikams lietuvišką diplomą-padėką, kurioje pateikiu tų mokslo metų vaiko svarbiausius pasiekimus.

Vaikai mokosi mišriose klasėse. Jei mokinių yra pakankamai, stengiamasi klases sudaryti taip, kad toje pačioje klasėje mokinių amžiaus skirtumas būtų kuo mažesnis. Jei tos pačios kalbos vaikų nėra daug, tuomet klasėje gali sėdėti mokiniai nuo pirmos iki devintos klasės. Kiek ir kokių bebūtų mokinių klasėje, pagrindinis darbo principas – individualumas, pagrindinis vertinimo principas –  aktyvumas. Dirbant skirtingo amžiaus ir gebėjimų grupėse taikomas tiek frontalus, tiek individualus darbas. Dažnai dirbame mažesnėmis grupelėmis ar poromis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad lituanistinių klasių mokinių kalbos lygis yra labai skirtingas ir netolygus – kartais pirmokų kalbėjimo pasiekimai gali būti žymiai aukštesni nei devintokų. Tad mokymosi siekiniai yra skirtingi ir individualūs.

Kad vaikai būtų motyvuojami darbui, stengiamasi juos įtraukti į darbų planavimą, rezultatų aptarimą. Kiekvieno pusmečio pradžioje su mokiniais aptariame, ko norėtume ir turėtume mokytis. Mokiniai siūlo savo temas, užduotis, kurias jie norėtų atlikti mokydamiesi kalbėjimo, skaitymo, rašymo. Programa sudaroma iš mokinių ir mokytojo pasiūlyto mokymosi turinio bei mokymosi būdų. Sakykime, iš vaikų pasiūlytų temų pasirenkame temą apie sportą ir miško gyvūnus, o iš mokytojo – lietuvių muzikos instrumentus ir lietuvių rašytoją. Aptariame, kokius rašto darbus norėtume ir turėtume atlikti. Dažniausiai vaikai pasirenka istorijų rašymą ir iliustravimą, viktorinų rengimą, animacines užduotis, pristatymų rengimą ir pan. Gramatines užduotis aptariame atskirai. Vaikai mėgsta sakinio baigimo užduotis, mėgsta diktuoti vieni kitiems ar tėveliams. Aš pasiūlau teksto skaitymo ir analizės užduočių, klausomo teksto užduočių, mokomųjų žaidimų ir pan. Pasirinktas  temas ar užduotis galima koreguoti, bet bendras darbų planas leidžia mums dirbti kryptingai. Priede rasite dešimt pabirų užduočių, kurias taikome savo darbe. Individualizuoti užduotis mums padeda kompiuterinės programėlės bei internetinės mokomosios svetainės. Mes mėgstame Frepy, Heuropa, Kahoot, Storyjumper, Classdojo, Išmanieji robotai, mkp.mokykla.lt ir kt.)

Pusmečio pabaigoje mokiniai analizuoja savo atliktą darbą: ką atliko, kas liko neatlikta, kas pasisekė labiau, ką norėtų ir ką turėtų patobulinti. Saviįvertinimo anketos kiekvienai amžiaus grupei ruošiamos atskirai Taip pat turime ir gramatinio raštingumo saviįvertinimo anketas, pagal kurias vaikai bando įsivertinti savo rašymo lygį. Anketos nuolatos keičiamos, pritaikomos prie konkretaus mokinio kalbos ir  pasiekimų lygio. Saviįvertinimo anketų pavyzdžių rasite prieduose.

Regina Siira dirba Helsinkio regiono lituanistinėse klasėse ir mielai dalijasi gerosios patirties pavyzdžiais:

Metų portretas (apžvalga)

Saviįvertinimo_anketos

Gramatika_saviįvertinimas

10 užduočių