Veiklos atspindžiai – Page 2

Tokijuje veiklą pradėjo lietuviška mokyklėlė

LRG_DSC04177-01.jpeg

Vasario 10 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje į pirmąją lietuviškos mokyklėlės pamoką susirinko gausus būrys vaikų ir tėvelių.

Svečius pasveikinęs ambasadorius Gediminas Varvuolis pasidžiaugė puikia bendruomenės iniciatyva puoselėti lietuvybę tolimojoje Japonijoje, vaikams linkėjo sėkmingų mokslų, o mokyklėlei – ilgų gyvavimo metų.

Mokyklėlės idėjos autorė ir mokytoja Giedrė vaikus supažindino su lietuvių kalbos abėcėle, lietuviškomis dainomis, pasakomis, šokiais ir žaidimais.

Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/tokijuje-veikla-pradejo-lietuviska-mokyklele-1

E. Vaitkaitienė Mes neatsisveikinam, mes sakom: „Iki pasimatymo Airijoje!“

Monaghano lituanistinė mokykla „Lietuvos vaikai“ jau skaičiuoja 12-uosius savo gyvavimo metus. Labai džiaugiamės, kad jau turime buvusių mokyklėlės mokinių, kurie baigę studijas sugrįžta ir savanoriškai prisijungia prie mokyklos bendruomeninės veiklos, dalinasi savo žiniomis bei patirtimi su jaunesniąja karta, taip užtikrindami lietuvybės tęstinumą. Plačiau…

J. Urbelienė Airijos lietuviai mokytojai neleis išnykti mūsų tapatybei – gimtajai kalbai


Emigracija ne toks baisus velnias kaip yra piešiamas. Gyventojų judėjimas bei kėlimasis iš vienos vietos į kitą yra bendras pasaulinės istorijos reiškinys.  Lietuvių tauta šiuo atveju nėra išimtis. Tai judėjimo procesai, kurie šiandien nėra kokie nors ypatingesni, nei buvo XIX a. pab.–XX a. pr. Kas pakito nuo to laiko? Gyvenimo sparta, atstumai kiti, geografija platesnė, nebėra „geležinių uždangų“. Naujųjų technologijų dėka dauguma šalių atrodo „ranka pasiekiamos“. Nukeliavimas į kitą pasaulio kraštą pasidarė paprastesnis nei kažkada anksčiau… Atstumas – nėra iššūkis, globalizacija mesteli gerokai didesnius iššūkius. Gyvendami svečioje šalyje, tampame dvigubos tapatybės žmonėmis. Tenka pripažinti, kad niekur nuo to nedingsime. Ir tik nuo mūsų priklauso, kiek to lietuviškumo bus mumyse, mūsų vaikuose. Kaip augs ir kur prigis mūsų vaikų šaknys, ar taps tikrojo ąžuolo šaka, kaip subrandins vaisių, išpuoselėtas, išsaugos gilę. Ar priklausys tam tikram kamienui? Ar šakomis išraižys istoriją, o savo šakelėms leis stiebtis į dangų, skleisti pumpurus ir žaliuoti? Plačiau…

Metų paskaita lituanistui

2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, skirta ne tik užbaigti į praeitį nueinančius 2018-uosius – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio – metus, bet kartu pasidžiaugti prasmingais darbais, pasiektais laimėjimais ir pasisemti naujų įžvalgų ir idėjų. Plačiau…

Sveikiname naujai įsikūrusią Stambulo lituanistinę mokyklą „Gilė“ su pirmąja pamoka

Naujai susikūrusi Stambulo lituanistinė mokyklėlė „Gilė“ mielai dalinasi savo įspūdžiais ir akimirkomis iš pirmosios pamokos, į kurią susirinko gausus būrys mažylių.

Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/GlobaliLietuva/?hc_ref=PAGES_TIMELINE

J. Mikeliūnaitė Jauna pedagogė Australijos lietuvių vaikams stengiasi perduoti pasididžiavimą savo kilme

Justė Stonienė Sidnėjaus sekmadieninėje mokykloje mokytojauja trejus metus.

Prieš dešimtmetį ikimokyklinės pedagogikos studijas Vilniuje baigusi Justė Stonienė pagal specialybę dirbo keletą metų, vėliau pasuko karjerą administracinių darbų kryptimi. Tačiau pirmoji profesija pasivijo ją Australijoje, į kurią moterį paviliojo meilė. Prieš ketverius metus ji išvyko pas savo vyrą, maždaug po pusmečio sėkmingai įsidarbino vienoje iš valstybinių Sidnėjaus įstaigų pastato priežiūros komandos statybos projektų skyriuje. Administracinės pareigos iki šiol yra pagrindinis emigrantės pragyvenimo šaltinis, tačiau vietos lietuvių „Facebook“ grupėje pastebėjusi Sidnėjaus lituanistinės mokyklos skelbimą, kviečiantį prisijungti naujus mokytojus, neliko abejinga. Plačiau…

Tiltai tarp Lietuvos ir San Francisko

Švietimo mainų paramos fondas kasmet organizuoja programas, kuriose dalyvauja studentai, norintys atlikti praktiką svetur ir įgyti labai reikalingos patirties. „Būdama trečiame kurse, sužinojau, kad ankstesniais metais universiteto studentės atliko praktiką Čikagos mokyklose, todėl pamaniau, kad galbūt ir man vertėtų dalyvauti programoje. Taip ir nutiko – būdama ketvirtame kurse, atlikau praktiką Čikagos lituanistinėje mokykloje, o šiemet, jau baigusi bakalauro studijas, išvykau į San Franciską“,– pasakoja lietuvių filologijos  bakalauro studijų absolventė Giedrė Namikaitė. Plačiau…

V. Noreikevičiūtė. Ypatinga kelionė Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje

                                                                                                   Algio Norvilos nuotr.

Ar matėte lakštingalą sugautą? Ar girdėjote jos giesmę narvelyje? Net ir mažiausias laukų ar girių paukštelis nori gyventi laisvai. Taip ir žmogus trokšta laisvės. Taip ir tauta nori būti laisva ir nepriklausoma. Džiaugiamės, kad šiandien mūsų mylima Lietuva gali didžiuotis savo Laisve. Šių metų kovo 10 d. Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje vyko šventė, skirta paminėti dvi Lietuvai labai svarbias datas – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Nuo pat ryto mokyklos bendruomenėje netilo šurmulys, jautėsi širdžių džiugesys ir pakili nuotaika, nes tai ypatinga diena – laisvos Lietuvos gimtadienis. Plačiau…

Lietuvių kalbos dienų renginiai užsienio lietuvių bendruomenėse

Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės vasario–kovo mėn. šventė Lietuvių kalbos dienas. Šiemet Lietuvių kalbos dienų renginiuose dalyvavo lietuviai iš Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos ir Vokietijos.
Užsienio lietuvių bendruomenės dalinasi renginių įspūdžiais (žr. čia ).

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-uzsienio-lietuviu-bendruomenese

G. Vyšniauskaitė. Lietuvybės pamokos Argentinoje

Trečiasis XX amžiaus dešimtmetis. Daugybė lietuvių kraunasi lagaminus ir traukia į Vokietiją, iš kurios uostų leisis į kelionę per Atlanto vandenyną. Tam, kad pabėgtų nuo persekiojimo, nuo nedarbo ar tiesiog vedami noro gyventi geriau. Taip XX amžiuje Argentinoje gyvenusių lietuvių skaičius nuolat auga, kol pamažu pasiekia 45 tūkstančių ribą.

Į Buenos Airių provinciją patekau 2017-ųjų birželį, pagal Švietimo mainų paramos fondo lituanistinių praktikų programą. Mano kelionės tikslas buvo per tris vasaros (Argentinoje – žiemos) mėnesius vietos lietuviams ar tiesiog Lietuva besidomintiems žmonėms padėti mokytis lietuvių kalbos, supažindinti juos su dabartinės Lietuvos realijoms ir dalyvauti svarbiausiuose Lietuvių katalikų kultūros ir Savišalpos draugijos „Mindaugas“ renginiuose. Prieš išvykdama nežinojau, kas manęs laukia – nors daug klausinėjau apie organizaciją ir jos veiklas, buvo sunku suvokti, kaip 13 tūkstančių kilometrų atstumu gali būti išlaikoma lietuvybė.
Plačiau…