Mokymas :: Puslapis 5 :: Lituanistika mokykloje

Mokymas – Page 5

Kviečiame asociacijas teikti siūlymus dėl bendrųjų programų

2019-02-22

Ugdymo plėtotės centras tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos pedagogų, mokyklų, tėvų asociacijomis dėl bendrųjų programų atnaujinimo. Kviečiame įsitraukti į šiuo metu galiojančių programų analizę.

Rengdami atnaujintas programas, siekiame pasitarti ir įsiklausyti į suinteresuotas šalis bei praktikus, kasdien dirbančius su mokiniais. Raginame asociacijas diskutuoti su savo nariais apie bendrąsias programas: įvertinti kylančius sunkumus, identifikuoti tęstinumo poreikius, išsakyti lūkesčius dėl atnaujinamų programų. Jūsų pateiktus siūlymus peržiūrės ir apibendrins Ugdymo plėtotės centro ekspertai. Į siūlymus bus atsižvelgiama rengiant atnaujintas bendrąsias programas.

Kviečiame išsakyti savo nuomonę apie ugdymo turinio atnaujinimo kryptis, sričių bei dalykų tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, bendrųjų programų turinio apimtis.

Asociacijų siūlymų pateiktais klausimais laukiame iki 2019 m. gegužės 3 d. el. p. info@upc.smm.lt.

Primename, kad šiuo metu galiojančias bendrąsias ugdymo programas galite rasti Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“: pradinis ugdymas; pagrindinis ugdymas; vidurinis ugdymas.

Kviečiame išsakyti savo nuomonę apie ugdymo turinio atnaujinimo kryptis 2019-02-21

Kilus klausimams kreipkitės į Gamtos,
tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio vedėją Albiną Vilimienę,
el. p. Albina.Vilimiene@upc.smm.lt, tel. nr. 8 5 210 9830

Informacijos šaltinis: https://www.upc.smm.lt/naujienos/asoc/kvieciame-teikti-siulymus-del-bp.php

E. Juršėnaitė Mokytojams – LRT žurnalistų paskaitos apie melagingas naujienas

2019-02-21

„Žurnalistas turi galią kurti publikaciją taip, kad paveiktų visuomenės nuomonę, o vartotojas gali ir nesuprasti, kokiomis priemonėmis jis tai padaro. Būtent todėl svarbu šviesti visuomenę apie tai, kas yra melagingos naujienos ir kaip jos kuriamos“, – sako LRT RADIJO žurnalistas bei Žurnalistikos instituto dėstytojas Edvardas Kubilius. Jam antrina ir portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius bei LRT RADIJO žurnalistas Mindaugas Jackevičius, sakantis, kad vis dėlto, melagingos naujienos kartais atsiranda ne dėl tam tikrų siekių palenkti auditoriją, o ir dėl žmogiškų klaidų. E. Genio/LRT nuotr.

Su įvairiomis visuomenės grupėmis dialogą mezganti LRT pakvietė mokytojus dalyvauti nemokamame renginyje „Ką turėtume žinoti apie melagingas naujienas?“. Jo metu pedagogai daugiau sužinojo apie melagingų naujienų (angl. Fake news) fenomeną pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje. Trys LRT darbuotojai kvietė diskutuoti, o taip pat buvo pristatyta, kodėl LRT mediateka gali būti naudinga mokymosi procesui. Plačiau…

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai

2019-02-15

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953).

Siekiant įprasminti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją ir ją pasirašiusių signatarų atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, skirtą Deklaracijos paskelbimo 70-osioms ir jos signataro Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodos stendai eksponuojami ant buvusių KGB rūmų fasado Gedimino pr. 40 Vilniuje, o virtuali paroda skelbiama Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje. Plačiau…

Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas ir ugdymo procesas

2019-02-12

2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“ nėra susijęs su ugdymo procesu ir neturi jo paveikti. Sąrašas niekada nebuvo skirtas nei mokymo, nei vertinimo reikmėms.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo sudarytas kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė, kaip priemonė pareikalauti atsakomybės, nuo 2019 m. sausio 31 d. jis tokios priemonės statuso neteko.
Sąraše esančių faktų vertinimas nepasikeitė, visos sąraše minimos klaidos ir toliau laikomos klaidomis. Todėl jei ugdymo procesui ar per brandos egzaminus buvo aktuali kuri nors Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo informacija, ja ir toliau gali būti remiamasi.
Taigi nei ugdymo, nei vertinimo procese niekas nesikeičia. Plačiau…

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų

2019-02-10

Johannas Wolfgangas von Goethe. Wikipedia.org iliustracija.

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas. Jo gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Mums jis svarbus ir tuo, kad domėjosi lietuvių tautosaka. Skatino Liudviką Rėzą išleisti Dainų rinkinį, kurį deramai įvertino, o mūsų liaudies dainas vadino meiliomis. J. W. von Goethe į pasaulinės literatūros sąvoką įtraukė poetinę tautosaką ir kaip jos pavyzdį minėjo lietuvių dainas. Jomis domėjosi nuo jaunystės, kai kurias mokėjo atmintinai. Taigi tam tikros didžiojo genijaus sąsajos su Lietuva neginčytinos.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-10-j-w-von-goethe-viena-ryskiausiu-apsvietos-epochos-figuru/174218

Nutarimas dėl didžiųjų klaidų paskelbtas negaliojančiu, bet kalbos taisyklingumo reikalavimai neatšaukti

2019-02-01

2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisija priėmė nutarimą Nr. N-2 (133) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Šis Kalbos komisijos sprendimas neatšaukia nei taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų.

Visi minėto nutarimo sąraše teikti žodžių reikšmių, žodžių sandaros, sintaksės (linksnių, prielinksnių, sakinio dalių ir sakinių jungimo, žodžių tvarkos), tarties atvejai ir toliau laikomi klaidomis. Buvęs Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas kaip Kalbos klaidų sąrašas teikiamas Kalbos komisijos svetainėje (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos).

Primintina, kad daugiau patarimų, rekomendacijų kalbos klausimais galima rasti Konsultacijų banke, „Kalbos patarimų“ knygose, kituose norminamuosiuose leidiniuose.

Kalbos normos peržiūrimos nuolat, artimiausiu metu planuojama paskelbti tarties, rašybos, skyrybos ir kt. rekomendacijas.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/nutarimas-del-didziuju-klaidu-paskelbtas-negaliojanciu-bet-kalbos-taisyklingumo-reikalavimai-neatsaukti

R. Gečienė Mirčių, išsiskyrimo ir skurdo paženklintas rašytojas ir režisierius Antanas Škėma: „Tesu antraeilis herojus“

2019-01-07

Rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Antano Škėmos (1910–1961 m.) gyvenimo trajektorija vedė iš Lietuvos per Vokietijoje įkurtas vadinamąsias išvietintųjų stovyklas iki lietuvių išeivių sostine laikomos Čikagos ir Niujorko. Kokią išgyvenimo strategiją griūvančiame pasaulyje rinkosi lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma? Turbūt geriausiai ją nusakytų šie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche‘s žodžiai: „Menas, vien tik menas mums duotas, kad nemirtume nuo tiesos.“

Daugiau skaitykite: https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-52922-mirciu-issiskyrimo-ir-skurdo-pazenklintas-rasytojas-ir-rezisierius-antanas-skema-tesu-antraeilis-herojus

M. Darškus Kaip vyskupas Motiejus Valančius kalba apie darbštumą nūdienos lietuviui

2019-01-07

Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt

Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648

S. Eitminavičius Kad mokiniai įsimintų

2019-01-04

Mes dažnai diskutuojame, kokios turėtų būti literatūros pamokos, kalbame apie tikslus ir uždavinius, apie negalėjimą objektyviau suvokti, kokią įtaką daro meninis žodis.

Bet pamėginkime pamąstyti tokiu aspektu: kokios turėtų būti pamokos, kad mokiniai jas įsimintų? Iš pradžių toks pasiūlymas ne vienam gali pasirodyti juokingas, naivus: jauni asmenys labai nevienodi, jie labai skirtingai reaguoja į kai kurias pamokos kompozicijos dalis ar detales; kita vertus, stengimasis tik dėl to, kad įsimintų, gali būti interpretuojamas ir kaip tuštybės ženklas.

Visaip gali būti, bet susitarkime štai dėl ko: tokia galvojimo linija padės mums apskritai padiskutuoti apie literatūros pamokų galią ir pralaimėjimus.

Atvirai pasakius, kai kurie mano teiginiai gali būti jau girdėti ar kolegų ne kartą kasdienybėje patikrinti – taip ir turėtų būti, nes sukamės toje pačioje karuselėje jausdami ir potvynius, ir atoslūgius.

Man svarbu teigti kai kuriuos principus ar metodus, kuriais tikrai tikiu. Kita kalba, ar paprasta jais naudotis, ar jaučiame ugdytinių augimą.

Gali būti, kad kai kuriems kolegoms mano žodžiai bus neįdomūs, neįtaigūs, bet ir tai (neigimas, galvojimas apie savo darbo specifiką) yra labai naudingas veiksmas, kadangi mes medituojame, mes reflektuojame svarbius grožinio žodžio perteikimo būdus.

Ne vien tai. Mes įsivaizduojame savo mokinius suaugusius, turinčius vaikų, – ką prisimins, ką kitiems sakys.

Kad mokiniai įsimintų: vadinasi, kad pagalvotų ne tik dabar, bet ir ateityje, kad atsirastų svaresnė motyvacija skaityti ir prasmingiau gyventi.

Pastaba tokia: būtina, kad mokiniai netriukšmautų, nepramogautų, jeigu užduotys kiek kitokios. Lyg ir ne pažymiui. Plačiau…

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų

2018-12-31

Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui. Plačiau…

Mokymas – Page 5

Paieška svetainėje