S. Nėries memorialiniame muziejuje galite perskaityti tekstų ir užsienio kalbomis, kurių poetė mokėjo net penkias. Ir rasite čia ne tik reikšmingų knygų gausioje namų bibliotekoje, bet ir, pavyzdžiui, trumputį rašinėlį prancūzų kalba, parsivežtą iš paties Paryžiaus.
Plačiau…

KODĖL vienos šalies moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo kitos šalies? KODĖL kaimo moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo miesto? KODĖL mergaičių pasiekimai skiriasi nuo berniukų? Ir viena iš pirmųjų minčių – ne vien mokykla moko vaikus, ne tik ji viena atsakinga už moksleivio pasiekimus. Vaikas auga šeimoje, joje praleidžia net daugiau laiko nei mokykloje. Tad šeimos įtaka vaiko vystymuisi labai didelė. Tik kaip įvertinti tą įtaką, kokius pagrindinius veiksnius išskirti?
Plačiau…

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija Totis viribus! – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“
Plačiau…

„Kalba turi kisti evoliuciniu būdu, o ne revoliuciškai, antraip negalėtume savo kalba pasitikėti. Drastiškai keičiama kalba netektų tęstinumo, o jis reikalingas tam, kad galėtų bendrauti skirtingos kartu gyvenančios kartos, kad nenutrūktų jų ryšys“, – pastebi Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja, rubrikos „Kalbos rytas“ pašnekovė dr. Rita Miliūnaitė.
Plačiau…

Lietuvos viešojoje erdvėje – o ypač socialiniuose tinkluose – tapo gana įprasta prikaišioti vieni kitiems sovietmetį. Čia aptarnavimas kaip sovietmečiu, kažkam sovietmetis matyti politikų elgesyje, o kitas manosi esąs tarsi sovietmečiu įskundinėjamas. Pats laikmečio pavadinimas tampa blogio sinonimu, kurį galima vartoti apibūdinant ką tik užsimanysi.
Plačiau…

Vis gausėjantys paauglių literatūros vertimai į lietuvių kalbą supažindina mūsų skaitytojus ne tik su anksčiau lietuvių kalba neturėtais šiuolaikine klasika tapusiais kūriniais, bet ir su naujais, jaunais užsienio paauglių literatūros autoriais. Viena tokių – amerikiečių autorė Robyn Schneider (g. 1986 m.), sparčiai populiarėjanti jaunųjų skaitytojų tarpe. Pernai sulaukėme pirmojo R. Shneider kūrybos vertimo į lietuvių kalbą – knygos „Pažadink mane, kai viskas baigsis“ (iš anglų k. vertė Aurelija Jucytė, Alma littera, 2016).
Rašytoja studijavo mediciną, įgijo bioetikos magistro laipsnį, taip pat studijavo kūrybinį rašymą. R. Schneider neslepia džiaugsmo, kad gali užsiimti tuo, kas jai patinka – rašymu, ir iš to pragyventi, o gyvena ji, pačios autorės teigimu, Los Andžele ir internete.
Plačiau…

Literatūrologei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentei Brigitai SPEIČYTEI XIX a. lietuvių literatūra prilygsta net ne vakarykštei dienai, o šiandienos rytui. Už mokslo darbų ciklą „XIX amžiaus Lietuvos literatūros istorijos tyrimai“ mokslininkė įvertinta Lietuvos mokslų akademijos Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija. Kuo apskritai reikšminga, ypatinga XIX a. lietuvių literatūra? Apie tai ir kalbamės su doc. B. Speičyte.
Plačiau…