Tarptautiniai tyrimai

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad tyrimo duomenys bus vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.  

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) ir šalių švietimo ministerijos.

PISA 2018 pristatymo skaidres galite rasti čia.

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2306_8770b812f802657fab599b26ecb77ca3.pdf

Daugiau informacijos:

dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA valdybos narė, tel. (8 5) 219 11 23

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tarptautinis-penkiolikmeciu-tyrimas-pisa-2018-didziausias-lietuvos-mokiniu-pasiekimu-pokytisskaitymo-srityje

Paskelbti tarptautinio tyrimo TALIS rezultatai

2019 m. birželio 19 d. 48 pasaulio šalyse skelbiami tarptautinio EBPO TALIS tyrimo rezultatai. TALIS yra pirmasis tarptautinis tyrimas, kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka ir darbo sąlygos mokyklose. Šiame tyrime Lietuvoje dalyvavo 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovai.

Daugiau apie tyrimą ir rezultatus skaitykite čia.

Informacijos šaltinis: https://www.nec.lt/naujienos/

OECD PISA

Organizuoja OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) – Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija.

PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas.

Tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir juos įtakojantys veiksniai. Nuo 2012 m. šalys savanoriškai gali pasirinkti tirti mokinių finansinio raštingumo gebėjimus. 2015 m. papildomai buvo tikrinami ir mokinių gebėjimai spręsti problemas bendradarbiaujant, o 2018 m. – globaliosios kompetencijos.

Skaitymo užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skaitymo gebėjimus nuo aiškiai pateiktos informacijos suradimo iki plataus teksto supratimo, interpretavimo ir jo turinio bei teksto savybių apmąstymo. Naudojami ne tik įprastiniai prozos tekstai, bet ir įvairaus tipo dokumentiniai tekstai: sąrašai, lentelės, grafikai, diagramos.

Matematikos užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skirtingo lygio matematikos gebėjimus nuo standartinių matematinių procedūrų atikimo iki matematinio mąstymo ir įžvalgų. Joms atlikti taip pat reikia įvairių matematinio turinio sričių (kaita ir augimas, erdvė ir forma, kiekybinis mąstymas, atsitiktinumas ir kt.) žinių ir gebėjimų jas pritaikyti.

Gamtos mokslų užduotys apima pagrindinių gamtamokslinių sąvokų naudojimą gamtos pasaulio supratimui ir su tuo susijusių sprendimų priėmimui. Moksleiviai taip pat turi gebėti atpažinti mokslinius klausimus, pasinaudoti įrodymais, priimti mokslines išvadas ir pateikti šias išvadas.

Tyrimą sudaro kelių rūšių testo sąsiuviniai (pateikiami popieriniu arba kompiuteriniu būdu) moksleiviams, moksleivių bei mokyklos direktorių anketos.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš šių sričių, o kitos dvi atlieka palydinčio tyrimo vaidmenį. PISA 2000 pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, PISA 2003 – matematinis raštingumas, PISA 2006 – gamtamokslinis raštingumas, PISA 2009 – skaitymo gebėjimai, PISA 2012 – matematinis raštingumas, PISA 2015 – gamtamokslinis raštingumas, PISA 2018 – vėl skaitymo gebėjimai.

Lietuva į OECD PISA tyrimą įsijungė 2004 m. PISA 2006 tyrimo cikle Lietuvoje dalyvavo 197 mokyklos, PISA 2009 tyrimo cikle – 197 mokyklos, PISA 2012 tyrimo cikle – 216 mokyklų, PISA 2015 tyrimo cikle – 311 mokyklų, PISA 2018 tyrimo cikle – 364 mokyklos. Kiekvieną tyrimo ciklą dalyvavo virš 4500 mokinių iš lietuviškų, lenkiškų bei rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, mokyklų direktoriai.

Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2015 metų mokinių testavimas vykdomas kompiuteriniu būdu.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org. Jame galite rasti PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Leidiniai ir publikacijos

PISA 2015 rezultatų pristatymas

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/10/

IEA PIRLS

PIRLS (Progress in International Reading Literacy Study) – Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas.

Šį tyrimą organizuoja IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija.

Tyrimu PIRLS nagrinėjami 4 klasės mokinių skaitymo pasiekimai ir ketvirtokų patirtis mokantis skaityti namuose bei mokykloje.

Tyrimo programoje išskiriami trys skaitymo aspektai.

  1. Skaitymo tikslai:
    • skaitymas siekiant įgyti literatūrinės patirties;
    • skaitymas siekiant gauti ir panaudoti informaciją.
  2. Teksto suvokimo procesai (gebėjimai):
    • sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją;
    • daryti tiesiogines išvadas;
    • interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją;
    • ištirti ir įvertinti turinį bei detales.
  3. Požiūris į skaitymą, su skaitymu susiję įpročiai.

Tyrime naudojami testų sąsiuviniai, moksleivių, tėvų arba globėjų, mokytojų ir mokyklos klausimynai. Pradedant 2001 metais, tyrimo PIRLS ciklas vyksta kas 5 metus. 2016 m. tyrimo cikle dalyvavo 4317 ketvirtų klasių mokinių iš 195 bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat mokinių tėvai, mokytojai ir mokyklų direktoriai.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklapis: http://www.pirls.org. Jame galite rasti PIRLS tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Leidiniai ir publikacijos

2016 m. tyrimo PIRLS rezultatų pristatymas

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/27/

2013 m. brandos egzaminų rezultatų analizės

[NEC informacija]