Vidurinis ugdymas

Spausdinimo lotyniškomis raidėmis draudimas buvo neteisėtas 40 metų

„Caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Daugiau nebuvo persekiojimo, Vyriausybė parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir šitai pasirašė imperatorius. Taip viskas buvo teisiškai užbaigta: 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje, o 1903 m. gegužės 3 d.  Povilo Višinskio byloje patvirtinta, draudimas spausdinti lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis. Jis kalbėjosi su bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku.

„Lietuvos visuomenėje visiškai nėra žinoma, kad spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimas buvo laimėtas teisiniu būdu civilinėse ir teisiamosiose bylose, – teigė L. Ragauskis. – Realiai pagrindas panaikinti spaudos draudimą buvo grynai teisinis. Ir tuo metu Vyriausybė ir valstybinė administracija buvo įsprausta į kampą teisinėmis priemonėmis, – jie turėjo įforminti jau tiktai įvykusį faktą, o šiuo atveju prisidėjo teisininkai, advokatai, advokatų padėjėjai.“ Plačiau…

K. Bradūnas Lietuviškumas visuotinume

                                           Kazys Bradūnas (1917-2009). LR Seimo archyvo nuotrauka.

Kazio Bradūno straipsnis „Lietuviškumas visuotinume“ spausdinamas iš knygos „Kertinė paraštė: Literatūros ir kultūros kritika bei publicistika“ (Vilnius: „Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 2017 m., sudarė Gediminas Mikelaitis).

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. Norim ar nenorim, per septynis šimtus metų katalikybė lietuviui yra virtusi ne vien religinio, bet ir tautinio jo portreto spalva. Ir tokia spalva, kuri labiausiai išsilaikė savo stiprumu padėdama ir kitoms spalvoms nenublukti, kada įvairių okupacijų laikotarpiais įsibrovėlių vis būdavo mėginama šį portretą „restauruoti“ savuoju stiliumi.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-03-lietuviskumas-visuotinume/169725

Šimtmečio veidai: Juozas Tumas Vaižgantas

Tęsdamas „Šimtmečio veidų“ pasakojimų ciklą, istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie Juozą Tumą Vaižgantą, daugeliui gerai pažįstamą kaip dvasininką ir rašytoją, tačiau ne kaip  Tautinio atgimimo veikėją.

Daugiau skaitykite: https://y-news.lt/simtmecio-veidai-juozas-tumas-vaizgantas/

Aidas Marčėnas galėjo būti kėdainietis: „Tai yra miestas, kurį aš dažnai sapnuoju“

M.Daukšos viešoji biblioteka poezijos skambesio išsiilgusius kraštiečius pakvietė į susitikimą su poetu, kritiku, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu bei 2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Aidu Marčėnu. Pasirodo, Kėdainių kraštas menininkui artimas. A.Marčėnas per plauką vaikystėje netapo kėdainiečiu. Vis tik šio miesto vaizdiniai dažnai poetą aplanko sapnuose.

Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/poetas-aidas-marcenas-galejo-buti-kedainietis-tai-yra-miestas-kuri-as-daznai-sapnuoju-285-964560

V. Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti. Plačiau…

Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

2018-ieji, Seimo paskelbti XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metais, greta iškelia ir antrąjį praėjusios epochos simbolį – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių (1801–1875), bundančios ir jo paties žadinamos lietuvių tautos vadovą.
Plačiau…

Mikalojaus Husoviano raštas surastas LMA Vrublevskių bibliotekoje

 

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.
Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo pamokoje-transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“

2018 m. sausio 8 d. (pirmadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, baigdama pamokų ciklą, skirtą 500-osioms Reformacijos metinėms, kviečia dalyvauti tiesioginėje apibendrinamosios pamokos vaizdo transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“. Plačiau…

Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos.
Plačiau…

Kazio Bradūno metai. Kultūrinės veiklos variklis

„Liaudies kultūros“ žurnalo 4 numeryje skelbiamas pokalbis su Elena Bradūnaite-Aglinskiene – poeto Kazio Bradūno dukra antropologe, visuomenės veikėja. Pokalbis buvo pradėtas „Lituanistų sambūrio“ iniciatyva. Sambūrio nariai lankėsi poeto Kazio Bradūno ir jo žmonos Kazimieros Bradūnienės bute. E. Bradūnaitę-Aglinskienę kalbino dr. Darius Kuolys. Po pusmečio pokalbis buvo pratęstas „Liaudies kultūros“ redakcijoje Saulės Matulevičienės dėka. Pokalbius parengti spaudai padėjo Roberta Merčaitytė ir Miglė Bražėnaitė. Redakcijai maloniai sutikus, skelbiame pokalbio tekstą ir primename, kad dar galima (ir reikia) užsisakyti puikų žurnalą „Liaudies kultūra“.
LK-2017-4 K.Bradūnas

 

Informacijos šaltinis: http://lituanistusamburis.lt/kazio-braduno-metai-kulturines-veiklos-variklis/#more-10472