Vidurinis ugdymas

A. Šapoka Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau…

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų


Johannas Wolfgangas von Goethe. Wikipedia.org iliustracija.

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas. Jo gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Mums jis svarbus ir tuo, kad domėjosi lietuvių tautosaka. Skatino Liudviką Rėzą išleisti Dainų rinkinį, kurį deramai įvertino, o mūsų liaudies dainas vadino meiliomis. J. W. von Goethe į pasaulinės literatūros sąvoką įtraukė poetinę tautosaką ir kaip jos pavyzdį minėjo lietuvių dainas. Jomis domėjosi nuo jaunystės, kai kurias mokėjo atmintinai. Taigi tam tikros didžiojo genijaus sąsajos su Lietuva neginčytinos.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-10-j-w-von-goethe-viena-ryskiausiu-apsvietos-epochos-figuru/174218

R. Gečienė Mirčių, išsiskyrimo ir skurdo paženklintas rašytojas ir režisierius Antanas Škėma: „Tesu antraeilis herojus“

Rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Antano Škėmos (1910–1961 m.) gyvenimo trajektorija vedė iš Lietuvos per Vokietijoje įkurtas vadinamąsias išvietintųjų stovyklas iki lietuvių išeivių sostine laikomos Čikagos ir Niujorko. Kokią išgyvenimo strategiją griūvančiame pasaulyje rinkosi lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma? Turbūt geriausiai ją nusakytų šie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche‘s žodžiai: „Menas, vien tik menas mums duotas, kad nemirtume nuo tiesos.“

Daugiau skaitykite: https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-52922-mirciu-issiskyrimo-ir-skurdo-pazenklintas-rasytojas-ir-rezisierius-antanas-skema-tesu-antraeilis-herojus

V. Girinkinkienė Adomas Mickevičius – tarp Europos ir Azijos

Adomas Mickevičius. Iš 1898 m. Varšuvoje išleisto jubiliejinio leidinio „Adam Mickiewicz. Upominek jubileuszowy“. LMAVB.

Kviečiame skaityti: http://literaturairmenas.lt/langas/vida-girininkiene-adomas-mickevicius-tarp-europos-ir-azijos?fbclid=IwAR1UcAPeeCAkrhOqUWxSgqGWXOKzZ9BT94n2uyXhrb9QxcOCn7NbCxON724

D. Puslys Cz. Miloszo namų patriotizmas

Poetas Czeslawas Miloszas.

„Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti, / Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą“, – 1963 metais Berklyje (JAV) užrašytame eilėraštyje apie Vilniaus miestą liudijo Czeslawas Miloszas. „Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma“, – pridūrė poetas savo „Gimtojoje Europoje“. Cz. Miloszo kūryba liudija tai, kokią svarbą greitai ir kartais nenuspėjamai žiauriai kintančiame pasaulyje turi šaknys, namai, tėvynė.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-22-cz-miloszo-namu-patriotizmas/173491?fbclid=IwAR2Ca1MUyGeivpbPFB08xLE4lF6rfqZPJCc5duoQiLxE_7MeSvtn-tnKSnA 

LRT laida „Gyvoji istorija“ apie Simoną Daukantą

Gyvoji istorija – ar S. Daukantas šių dienų herojus? Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį? Turbūt apie tai pirmiausia ir norisi pakalbėti atvertus naujausią studiją „Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834“. Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas. Rašybos analizė leidžia plačiau kalbėti apie Daukanto lietuvių kalbos politiką- Daukantui labiau rūpėjo lietuvių kalbos būklė, statusas. Lietuvių kalba jam rodė tautos galybę, kalba buvo konkreti tautos politikos priemonė. Tačiau ar aktualus Simonas Daukantas mūsų visuomenei? Apie tai kalbame su studijos autoriumi prof. Giedriumi Subačiumi. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Laidos „Gyvoji istorija“ įrašas

Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013708592/gyvoji-istorija-2018-12-16-14-05?fbclid=IwAR3VDw65nz5jwjhXYYX56xMRLXFFjr-nmejm9Bkhx7pjQnS8fqr74T6EH-Y#

V. Girininkienė Simono Daukanto epocha

Šis rašinys skiriamas ne Simono Daukanto biografijai, o išskirtiniams jos momentams, kuriuos galima suvokti tik per epochos prizmę. Epocha pavergtoje šalyje visada buvo įvairialypė: vienais atvejais ji skatino priešintis, kitais – prisitaikyti. Tad kuriantis žmogus turėjo gyventi dvilypį gyvenimą: vienoks buvo vidinis, kitoks – išorinis gyvenimas.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Istorija/simono-daukanto-epocha/277992?fbclid=IwAR3je82vJMePyJmT49mNGxbANcdUaer7kURtol2WHDFzmbrJkNoNt6sQ9tg

Jurgis Kunčinas – autentiškas savojo laiko liudytojas

„Aš gimiau 1947 metais, beje, sausio tryliktą. Mano tėvai buvo mokytojai, baigę Klaipėdos Pedagoginį institutą prieš pat karą. Tėvas dėstė logiką, psichologija, matematika, vėliau vokiečių kalbą. Mama geografiją. Tėvai susituokė 1945 metais Kaune. Mano kambary ant sienos tebekabo kunigo jiems dovanotas bareljefas su Kristaus galva. Nepasakysi, kad meno vertybė, bet ir ne kičas. Ilgus metus jis dulkėjo to paties ąžuolinio rašomojo stalčiaus, už kuri štai rašau, stalčiuje. Buvau krikštytas net trimis vardais – Jurgis Feliksas Vilnius. Mat Vilniuje tėvai praleido keletą karo metų. Deja, likau „tik Jurgis“. Du vardus man išbraukė, kai darė pirmąjį sovietinį pasą. „Kam tau, vaikeli, tiek vardų?“, sakė kažkokia pasų stalo tetulė, „Sumokėk keturias kapeikas ir du išbrauksime!“ – taip yra rašęs vienas žymiausių Nepriklausomybės laikotarpio rašytojų Jurgis Kunčinas miręs 2002 metų gruodžio 13 d. Vilniuje.

Daugiau skaitykite: http://8diena.lt/2018/12/13/jurgis-kuncinas-autentiskas-savojo-laiko-liudytojas/?fbclid=IwAR1s6DRKqi6GG9L-SEU6LG6lO9-oxAwTaaLyEXT2bYPnwdQzmtAn8NWmEgQ

Virtuali paroda „Reformacijai – 500“

LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Reformacijai – 500“.  Joje pristatomi LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi dokumentai, atskleidžiantys Reformacijos priešistorę, pasakojantys apie Martiną Liuterį ir jo amžininkus, Mikalojų Radvilą Juodąjį ir Brastos (Radvilų) Bibliją, apimantys liuteronybės plėtrą Mažojoje Lietuvoje bei Reformaciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Plačiau…