Mokymas

Pirmą kartą istorijoje į Lietuvą atkeliavo antikinis eksponatas iš Graikijos – geriausiai išlikusi Aristotelio skulptūra

Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus (Atėnai, Graikija) atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas, rastas per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus buvusioje Antikos laikotarpio viloje. Integruota į Valdovų rūmų atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją, ši 1 mln. eurų įkainota unikali vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“, kuri bus atidaryta jau šį penktadienį, lapkričio 16 dieną. Plačiau…

E. Gerdvilienė Vytautė Žilinskaitė: kuriu protu ir širdimi

Asmeninio archyvo nuotrauka

Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja. Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…

J. Jačėnaitė Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Rašytojas Sigitas Parulskis. Ritos Valiukonytės nuotrauka

Jau trečią kartą rengiamą tarptautinį literatūros festivalį „Vilniaus lapai“ lapkričio 9 dieną sostinės Menų spaustuvėje atidarė vakaras su poetu, prozininku, dramaturgu, vertėju, vienu šiandienos produktyviausių rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu SIGITU PARULSKIU. Susitikime, kurį moderavo dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius, buvo kalbama apie visumą – kas yra ir kas nėra S. Parulskis. Keletas rašytojo minčių – apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių „Vilniaus lapų“ atidaryme.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-13-koks-yra-ir-koks-nera-sigitas-parulskis/172809

Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

Kadras iš rež. Pernille Fischer Christensen filmo „Astridos Lindgren jaunystė“ („Unga Astrid“, Švedija, Danija, 2018 m.).

„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. švedų rašytojai turėjo sueiti 111 metų, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-12-astridos-lindgren-kelias-iki-pasaulinio-garso-rasytojos-sloves/172798

R. Baškienė Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė

Marija Alseikaitė Gimbutienė. Nežinomas fotografas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.www.limis.lt, inv.nr.MLLM F1 16267

Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-08-atradusi-laiko-zenklus-marija-gimbutiene/172735

M. Gailius Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.

Kodėl šis universalus lietuvybės darbininkas, kurio minimos 225-osios gimimo metinės, šiais laikais dar ne iki galo suprantamas, teiraujamės Daukanto tyrinėtojo, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriaus Giedriaus Subačiaus. Šią savaitę nacionalinėje bibliotekoje mokslininkas kviečia į viešą paskaitą apie Daukantą. Kartu bus atidaroma Daukanto rankraščių paroda iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondų. Plačiau…

Kaip mokysis vaikai nuo 2022 metų? Daugiau praktikos, orientacijos į asmeninę pažangą, mažiau testų

Švietimo bendruomenėje pradėtos diskusijos dėl bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo įgyja aiškius kontūrus. Pradedant bendrojo ugdymo programomis, per artimiausius metus numatyta pakeisti visą ugdymo turinį: metodus, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo priemones. Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys pristatytos šiandien vykusiame forume „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kuriame dalyvavo apie šimtą šalies bendrojo ugdymo mokyklų, mokytojų asociacijų, universitetų bei švietimo politiką įgyvendinančių institucijų atstovų bei užsienio ekspertų. Plačiau…

Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Plačiau…

Pristatomas 2018–2019 m. m. NEC organizuojamų pasiekimų patikrinimų bendras tvarkaraštis

Mokyklų patogumui pristatomas visų šiais mokslo metais Nacionalinio egzaminų centro organizuojamų pasiekimų patikrinimų bendras tvarkaraštis. Į jį įtraukti ir brandos egzaminai, ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), ir nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), ir tarptautiniai tyrimai, konkursai bei bandomieji elektroniniai testavimai. Plačiau…

Išleistas tarptautinio tyrimo PIRLS 2016 užduočių pavyzdžių leidinys

Jau galite susipažinti ir naudotis 2016 m. tarptautinio tyrimo PIRLS atvirų užduočių leidiniu: PIRLS 2016 skaitymo gebėjimus tikrinančių užduočių pavyzdžiai: 4 klasė“. Šiame leidinyje rasite užduotis, jų vertinimo instrukcijas ir įvairią statistinę informaciją apie tai, kaip Lietuvos bei kitų šalių mokiniams sekėsi atlikti įvairias skaitymo gebėjimų užduotis.

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/naujienos/849/