Mokymas

Mikalojaus Husoviano raštas surastas LMA Vrublevskių bibliotekoje

 

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.
Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo pamokoje-transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“

2018 m. sausio 8 d. (pirmadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, baigdama pamokų ciklą, skirtą 500-osioms Reformacijos metinėms, kviečia dalyvauti tiesioginėje apibendrinamosios pamokos vaizdo transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“. Plačiau…

Mokymų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ medžiaga

2017 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 15 d. vyko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuoti mokymai „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ tautinių mažumų ir daugiakalbėje aplinkoje esančių mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, dirbantiems 5–10 klasėse.

Kviečiame susipažinti su mokymų medžiaga:
Laimutė Bučienė. Sintaksės mokymo pagrindinėje mokykloje principai ir metodai
Laimutė Bučienė. Lyginamųjų konstrukcijų skyryba

Informacijos šaltinis: https://sodas.ugdome.lt

Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos.
Plačiau…

Dainius Razauskas. Lizdeikos gija lietuvių dvasinėje tradicijoje

Maloniai sutikus „Liaudies kultūros“ redakcijai, dalijamės dr. Dainiaus Razausko straipsniu, skelbtu 2017 metų pirmame numeryje.  Primename, kad „Liaudies kultūra“ – puikus žurnalas, kurį verta skaityti kiekvienam humanitarui ir besidominčiam humanitariniais klausimais.

Pagal legendą, Lizdeika tarsi paukštis buvo rastas lizde. Tad aptariami ir keturi simboliškai reikšmingi paukščio požymiai: atsiradimas lizde, dvigubas gimimas (pirma paukštė padeda kiaušinį, paskui iš jo išsirita paukštytis), sugebėjimas skristi ir giedojimas.
Razauskas_LK_2017_1

Informacijos šaltinis: http://lituanistusamburis.lt/dainius-razauskas-lizdeikos-gija-lietuviu-dvasineje-tradicijoje/

Literatūrologė L. Žvironaitė-Udrienė apie vaikų skatinimą skaityti: „Tai mankština protą ir saugo nuo nutukimo“

Šiuolaikinį vaiką greičiau pamatysi palinkusį ties išmaniuoju telefonu, nei ties knyga. Neretai ir tėvai skundžiasi, kad sūnus ar dukra visiškai nenori skaityti, kad nesižavi tais knygų herojais, kurie juos pačius taip kerėjo vaikystėje.
O gal mes, suaugusieji, patys per mažai dėmesio skiriame knygoms ir neįskiepijame vaikams malonumo jas skaityti, verčiant puslapį po puslapio laukti: o kas gi bus toliau? Apie tai, kaip vaikams įskiepyti meilę knygai, ir kalbamės su literatūrologe, doc. dr. Loreta Žvironaite-Udriene.
Plačiau…

Kazio Bradūno metai. Kultūrinės veiklos variklis

„Liaudies kultūros“ žurnalo 4 numeryje skelbiamas pokalbis su Elena Bradūnaite-Aglinskiene – poeto Kazio Bradūno dukra antropologe, visuomenės veikėja. Pokalbis buvo pradėtas „Lituanistų sambūrio“ iniciatyva. Sambūrio nariai lankėsi poeto Kazio Bradūno ir jo žmonos Kazimieros Bradūnienės bute. E. Bradūnaitę-Aglinskienę kalbino dr. Darius Kuolys. Po pusmečio pokalbis buvo pratęstas „Liaudies kultūros“ redakcijoje Saulės Matulevičienės dėka. Pokalbius parengti spaudai padėjo Roberta Merčaitytė ir Miglė Bražėnaitė. Redakcijai maloniai sutikus, skelbiame pokalbio tekstą ir primename, kad dar galima (ir reikia) užsisakyti puikų žurnalą „Liaudies kultūra“.
LK-2017-4 K.Bradūnas

 

Informacijos šaltinis: http://lituanistusamburis.lt/kazio-braduno-metai-kulturines-veiklos-variklis/#more-10472

Prano Mašioto skaitymai „Lietuvių vaikų literatūros šimtmetis“

Gruodžio 11 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko Prano Mašioto skaitymai – tradicinis mokslinis-praktinis seminaras, kurį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius rengė jau XXIX-ąjį kartą.
Plačiau…

Bronius Krivickas. Apie laisvės kovą ir didvyriškumą

Neseniai knygų serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė partizano Broniaus Krivicko (1919-1952), septynerius metus ginklu ir žodžiu kovojusio prie okupantus, kūrybos rinktinė „Laiko griūty“ (išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“). Šiame tomelyje – daugiausia poezija. Kitados Rita Tutlytė apie šį rezistentą ir poetą yra rašiusi: „B. Krivicko poezijoje matome XX a. egzistencinių idėjų ir heroizmo programų asmenybišką realizaciją. Šios idėjos ir programos sutelkia literatūrines aliuzijas, poezijos pasaulį daro vientisą. Šiuo požiūriu B. Krivickas yra centrinis 1939-ųjų metų jaunosios generacijos asmuo“.

Tačiau šį kartą skaitytojams siūlome ne partizano eilėraščių, bet prieš pat mirtį 1952 metais rašytą tekstą, kuriame apmąstoma laisvės kova.

Daugiau skaitykite: http://8diena.lt/2017/12/13/bronius-krivickas-apie-laisves-kova-ir-didvyriskuma/

Kazys Bradūnas – daugiau nei vienas žmogus

Poetas Kazys Bradūnas savo tautą matė iškilusią ant trijų kertinių polių, simbolinių figūrų: Gediminas – išmintinga, sąžininga valdžia, Donelaitis – pagarba žemei, darbui, kalbai ir Čiurlionis – kūryba, praturtinanti asmenybę ir pasaulį. „O ketvirtas polius, sakydavo savo vaikams, esate jūs kiekvienas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė poeto dukra etnologė antropologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/kazys-bradunas-daugiau-nei-vienas-zmogus/255949