Mokymas

Virtuali paroda „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“

1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau prie Laisvės kovų prisidėjo ir moterys – jos priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką, turėjo ginklus, gyveno nelegaliai. Daug merginų ir moterų partizanams talkino kaip ryšininkės ir rėmėjos. Moterims partizanėms taip pat nepavyko išvengti visų partizaninio karo sunkumų ir žiaurumų: areštų, kankinimų, kalinimų lageriuose, tremties ir mirties. Laisvės kovų istorijoje jos paliko įspūdingų drąsos, ištvermės ir pasiaukojimo pavyzdžių. 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, daug didvyriškumu ir žygdarbiais ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pasižymėjusių moterų partizanių, įvertinant jų nuopelnus, buvo apdovanotos Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio Kryžiaus ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais ir kt.

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje eksponuojamos moterų dalyvavimą 1944–1953 m. partizaniniame kare liudijančios nuotraukos ir rašytiniai dokumentai, saugomi Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijose ir Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fondų laisvės kovotojų ir jų talkininkų baudžiamosiose ar agentūrinės-operatyvinės veiklos bylose. Plačiau…

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: Europos mitinių būtybių žemėlapis

Europos mitinių būtybių žemėlapis

Europos mitinių būtybių žemėlapis (angl. The Map of Mythical Creatures in Europe– vienintelis toks žemėlapis pasaulyje, o jame pavaizduota net 213 mitinių būtybių. Mitinė būtybė – tai konkrečios teritorijos tautosakoje minimas padaras, žmonių matytas kaip materialus žmogų, gyvūną ar įvairius gyvūnus primenantis pavidalas. Šiais laikais mitinės būtybės baigia išnykti, todėl žemėlapis gali būti vienintelė vieta, kur jas dar pamatysite. Be to, jis atskleidžia įvairius dėsningumus – būtybių įvairovę Britų salose, išskirtinį jų kraugeriškumą Balkanuose, skirtumus tarp velnių ir drakonų Vakarų ir Rytų Europoje. Čia aptiksite neblogai žinomus trolius, kentaurus, gnomus, lietuvišką aitvarą… Tačiau sraigė žudikė, laižūnas ar šešiakojė ežerų pabaisa bukavacas tikrai nustebins. Vaikų nuo šio žemėlapio neįmanoma atitraukti, bet ir suaugusiesiems jis tikrai įdomus.

Žemėlapį sukūrė Vilniaus universiteto kartografijos magistrantūros studijų programos studentai, remdamiesi įvairiais autoritetingais šaltiniais. Projektui vadovavo Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros profesorė dr. Giedrė Beconytė. Sukaupti duomenys apima būtybių paplitimo geografiją, gyvenamąją aplinką, būdo bruožus. Originalūs rankomis piešti paveikslėliai atspindi mitinių būtybių grupėms būdingą išvaizdą. Žemėlapis sudarytas panaudojant šiuolaikines geografinės informacijos technologijas, tačiau jo stilius primena senovinius žemėlapius. Pateikiami ir trumpi būtybių aprašai. Žemėlapio 2013 m. versiją tarptautinio mokslo žurnalo „Journal of Maps“ ekspertai išrinko geriausiu metų žemėlapiu.

Žemėlapio dydis: 62,5 cm x 83 cm. Naujasis žemėlapis išleistas anglų kalba, tačiau galima įsigyti ir lietuviškąją jo versiją.

Europos mitinių būtybių žemėlapį galite įsigyti knygynuose „Akademinė knyga“, „Versmė“, „Mint Vinetu“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lthumanitas.ltamazon.co.uk.

Informacijos šaltinis: http://naujienos.vu.lt/vilniaus-universiteto-leidyklos-naujiena-europos-mitiniu-butybiu-zemelapis/

Sveikiname Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga!

knyga

Šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/sveikiname-spaudos-atgavimo-kalbos-ir-knygos-dienos-proga-5

Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie naratyvo kūrimą lietuvių migrantų šeimose

Renginio akimirka

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Pasaulio lietuvių universiteto (Vytauto Didžiojo universitetas) diskusija, skirta aptarti, koks naratyvas kuriamas lietuvių migrantų šeimose. Atsakymų į įvairiapusį klausimą ieškojo ir jį lydinčias problemas, patirtis analizavo diskusijos dalyvės dr. Eglė Kačkutė, dr. Violeta Davoliūtė, dr. Dalia Cidzikaitė ir prof. Algirdas Avižienis. Diskusiją moderavo dokt. Domas Boguševičius.

Nūdienos visuomenė dažnai priešinama, skaldoma, žmones skirstant į emigrantus ir likusius gyventi gimtojoje šalyje. Skirtingos asmenų grupės, jų pasirinkimai neretai lydimi stereotipinių, kritiškų vertinimų. Vakaro prelegentė dr. E. Kačkutė dalijosi mintimis, kad toks žmonių skaidymas į grupes –perteklinis ir nevisiškai atitinkantis tikrovę: „Skirtis tarp migranto ir nemigranto nėra tokia didelė. Mes visi keliaujame mokytis, dirbti, mylėti, tuoktis, patirti pasaulį, tad skirstyti lietuvius ir apskritai žmones į migrantus ir nemigruojančius man būtų keista.“ Jai antrino dr. V. Davoliūtė: „Migracija tam tikra prasme natūrali asmens būsena todėl, kad žmonės pereina iš vienos gyvenimo stadijos į kitą, iš vienos vietovės į kitą.“ Prof. A. Avižienis atviravo, kad užsienyje gyvenančių lietuvių emigrantais nevadina: „Yra Lietuvos lietuviai bei užsienio lietuviai ir tarp šių dviejų grupių galima labai lengvai judėti.“

Diskusijoje didelis dėmesys sutelktas į migrantų šeimose kuriamų naratyvų bruožus, kartotes. Anot E. Kačkutės, emigrantų šeimose ilgą laiką matytas skilimas. „Vieni tėvai labai norėjo, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, žinotų Lietuvos istoriją, kiti sistemingai nenorėjo, kad vaikai save sietų su Lietuva. Vieni labai aršiai įsikibę į lietuvių kalbos, kultūros, tapatybės perdavimą, regimas noras išlaikyti savastį bet kokia kaina“, – patirtimis dalijosi E. Kačkutė.

Diskusijos prelegentai atvirai svarstė, kad atėjo laikas peržvelgti įsišaknijusius pasakojimus, juos paversti lankstesniais, ieškoti dėmenų, kurie pasaulio lietuvius telktų, o ne skaldytų. „Informacijos ir jos sklaidos būdų yra daug, bet problema lieka turinys. Yra daug lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, gyvenimus kuriančių ne Lietuvoje, žmonių, norinčių būti lietuviais, bet kas galėtų vienyti visus lietuvius? Reikia, kad archetipai būtų nuolat gyvi, atkuriami, kad jie funkcionuotų, turėtų emocinį krūvį įvairių kartų, įvairiose šalyse gyvenantiems lietuviams“, – kalbėjo E. Kačkutė. Jai pritarė dr. V. Davoliūtė: „Didieji istorijos naratyvai naudojami konsoliduoti visuomenę, skatinti patriotizmą, sutelkti, patriotiškai angažuoti, dažnai labiau veikia šalies viduje nei išorėje. Tai nėra orientuota į ateitį. Tai neatliepia jaunų žmonių poreikių. Sunku tokiu būdu su jais rasti emocinį ryšį.“

Dr. Dalia Cidzikaitė įvardijo skirtingų emigracijos bangų atstovų kurtų ir įsisavintų pasakojimų, tapatybių bruožus bei niuansus. Pasak jos, vadinamųjų grynorių, pirmosios emigracinės lietuvių bangos į Ameriką, tautinis naratyvas formavosi jau atvykus į Ameriką, kai jie, vidinių ir išorinių sąlygų verčiami, turėjo arba norėjo apsibrėžti, kas jie yra. „Taip pat svarbus religinis naratyvo aspektas. Grynoriai save labai siejo su katalikybe. Didelė dalis kultūrinės, net ir politinės, visuomeninės veiklos sukosi apie bažnyčias, bendradarbiaujant, inicijuojant politines, visuomenines organizacijas kunigams“, – kalbėjo D. Cidzikaitė. Antrosios emigracijos bangos atstovams, pasak D. Cidzikaitės, buvo svarbu pokario metais susitelkti kaip labai tautiškai nusiteikusiai bendruomenei Vakarų Vokietijoje. Anot mokslininkės, jie į Ameriką atvažiavo kaip tautiškai, visuomeniškai ir kultūriškai susiformavusi bendruomenė. Trečioji migracijos banga – žmonės, atvykę iš sovietinės Lietuvos, kurie neturėjo bendruomeniškumo jausmo. Jie buvo alkani, lengvai prisitaikantys.

Diskusijoje aptartas ir dvigubos pilietybės klausimas. Ne vieną dešimtmetį Amerikoje gyvenęs, aktyviai dirbęs A. Avižienis svarstė, kad kartais dviguba pilietybė yra neišvengiama: „Kartais reikia priimti antrą pilietybę. Kai aš dirbau universitete ir norėjau gauti įdomų darbą, reikėjo būti Amerikos piliečiu, kad ten dirbtum. Jeigu aš būčiau atsisakęs, tai būčiau save baisiai nuskriaudęs. Būna, nepastebima, kad žmogus yra prisirišęs prie Lietuvos, ją myli, bet kartais tiesiog reikia turėti pilietybę tos šalies, kurioje dirbi.“

Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/4158-nacionalineje-bibliotekoje-diskutuota-apie-naratyvo-kurima-lietuviu-migrantu-seimose

Bendrinės kalbos tyrimų centre kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (ND, http://naujazodziai.lki.lt) kaupiama ir aprašoma naujoji XXI a. lietuvių kalbos leksika. ND kasdien papildomas naujai į lietuvių kalbą atėjusiais skoliniais (pvz., kroptopasskolioseksualas, strobingas), pačioje lietuvių kalboje sukurtais naujadarais (pvz., kavinžmogisuostukas, poilsenybė), taip pat žodžiais, įgijusiais naujų reikšmių (pvz., vienaragis „naujoviška verslą pradedanti įmonė <…>“; skautas „sporto komandos žvalgybininkas, kuris ieško komandai naujų žaidėjų, renka informaciją apie varžovus“). Plačiau…

Trumpai apie tris aiškinamuosius žodynus

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centre rengiamas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (toliau – ), kurio atskiros dalys jau yra prieinamos internete (plačiau žr. http://bkz.lki.lt/):

  • visi raidėmis B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, H, J, O, R, Z, Ž prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyniniai straipsniai;
  • pradėtos ir kitos raidės.

Žodynas skiriamas visai visuomenei. Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Jame neteiktinų ar vengtinų žodžių ar žodžių reikšmių nėra. Plačiau…

„Kaip mokyti įdomiau?“ – ministerijos parengtas mokyklų pavyzdžių katalogas

Kaip mokyti, kad mokiniai veržtųsi į mokyklą ir prašytų „daugiau tokių pamokų“? Kaip padaryti, kad per išvykas, ekskursijas vaikai ne tik pailsėtų nuo mokyklos rutinos, bet ir daug naujo išmoktų? Kaip ugdymui naudingiau pasitelkti skaitmenines technologijas ar sumaniai išnaudoti šalia mokyklos esančias erdves? Kaip vesti pamokas, kai per šalčius ar gripo epidemiją į klases susirenka mažiau vaikų? Kaip padėti mokiniams, neturintiems motyvacijos? Savo patirtimi, kaip mokyti įdomiau, dalijasi keliasdešimt Lietuvos mokyklų. Elektroninį mokyklų pavyzdžių katalogą „Kaip mokyti įdomiau?“ parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Ugdymo plėtotės centras.

Pvz., Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla kasmet rengia Refleksijų dienas. To pageidavo patys mokiniai. Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla dalinasi dešimties metų patirtimi, kaip integruoti informacines technologijas. Klaipėdos Simono Dacho progimnazija organizuoja patyriminio ugdymo dienas. Joniškio rajono Gasčiūnų pagrindinė mokykla pateikia pavyzdį, kaip tikslingai organizuoti ugdymą, iškilus nenumatytai situacijai dėl gripo epidemijos. Pasvalio specialioji mokykla siūlo įvairią sveikatinimo veiklą, kuri naudinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.

Pageidavimą gauti tokį pavyzdžių katalogą išsakė mokyklų atstovai, dalyvavę ministerijos surengtose viešosiose konsultacijose, surengtose atnaujinamiems bendriesiems ugdymo planams aptarti.

Elektroninis leidinys – mokyklų pavyzdžių katalogas – prieinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėse.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/kaip-mokyti-idomiauministerijos-parengtas-mokyklu-pavyzdziu-katalogas

Sveiki sulaukę šventų Velykų!

ŠMM Plačiau…

Ministras Algirdas Monkevičius patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams. Plačiau…

Kitą savaitę mokyklose prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Balandžio 15 d. Lietuvos mokyklose prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Jame dalyvauja antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai, atlikdami matematikos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų užduotis. Nacionalinis egzaminų centras primena, kad nacionalinis pasiekimų patikrinimas yra ne egzaminas, bet savo jėgų išmėginimas, kuris nereikalauja specialaus pasiruošimo, užduotis atliekama per dalyko pamoką. Plačiau…