Bendra informacija

Nacionalinis diktantas 2019

Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9-10 d.
Plačiau…

Seimo Pirmininkas: „Lituanistinės mokyklos atlieka svarbią funkciją lietuvių bendruomenėms užsienyje“

Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien, sausio 19 d., lankėsi Airijos lietuvių bendruomenės lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“, kur susitiko su mokyklos mokytojais bei vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.

 Pauliaus Žeimio nuotr. Plačiau…

2019 m. sausio 17-oji – Antano Baranausko 184-osios gimimo metinės

 

 Memorialinio ženklo Seinuose fragmentas: atversta knyga su tekstu.

2018 m. rugsėjo 1-ąją Seinuose (Lenkija), kai buvo minimas Seinų vyskupijos 200 metų jubiliejus, prie Vyskupų rūmų atidengtas memorialinis ženklas buvusiam Seinų vyskupui Antanui Baranauskui atminti – Anykščių rajono savivaldybės dovana.

Vilniečio skulptoriaus Mariaus Zavadskio kūrinyje – atverstoje knygoje – įrašytas poemos „Anykščių šilelis“ fragmentas lietuvių ir lenkų kalbomis bei liudijimas apie tai, jog Vyskupų rūmai buvo paskutinioji A. Baranausko veiklos ir gyvenimo vieta.

Informacijos šaltinis: http://www.baranauskas.lt/lt/left/naujienos/2018-ieji-muziejuje/

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių

autor. Renata Česnavičienė ir Darius Janutis, LRVK

Sausio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. Ministerijai jis vadovaus ketvirtą kartą.

Premjeras linkėjo ministrui rinktis aktyvios veiklos, bendravimo ir švietimo bendruomenės telkimo kelią, pelnyti visuomenės palaikymą.

„Ateinu su nuostata – tartis su visa švietimo bendruomene. Ne vadovauti, o stebėti, patarti, padėti. Tai nėra lengva, ypač šiais, rinkimų metais. Bet sustoti šiandien jokiu būdu negalime, reikia eiti į priekį. Viliuosi, kad tapsime bendraminčiais. Kiekviena diena yra didelė dovana, o pats didžiausias stebuklas – žmogus, jo augimas. Švietimas turi visas priemones, padedančias jam augti. Manau, mums pavyks įgyvendinti Vyriausybės planus, ir numatyti rezultatai bus pasiekti. Stengsimės judėti į priekį ir sukurti palankią nuotaiką švietimo bendruomenėje – daugiau pasitikėjimo ir  bendradarbiavimo“, – sakė ministras A. Monkevičius.

Algirdas Monkevičius gimė 1956 m. kovo 29 d. Rietave. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. Yra dirbęs mokytoju, švietimo skyriaus vedėju, mokyklos direktoriumi, buvo Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Seimo narys, 2015–2019 m. Mykolo Romerio universiteto rektorius. Švietimo ir mokslo ministro pareigas prieš tai ėjo 2000–2001, 2001–2004 ir 2006–2008 m.

Algirdo Monkevičiaus šeimoje užaugo trys vaikai – duktė ir du sūnūs, žmona Jovita taip pat yra pedagogė.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/ministras-pirmininkas-saulius-skvernelis-pristate-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministra-algirda-monkeviciu

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi

2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…

Anželika Gaidienė. Veiksmažodžio „kentėti“ vartosena

Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…

Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…

#MetųŽodis: kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS.
Plačiau…

S. Eitminavičius Kad mokiniai įsimintų

Mes dažnai diskutuojame, kokios turėtų būti literatūros pamokos, kalbame apie tikslus ir uždavinius, apie negalėjimą objektyviau suvokti, kokią įtaką daro meninis žodis.

Bet pamėginkime pamąstyti tokiu aspektu: kokios turėtų būti pamokos, kad mokiniai jas įsimintų? Iš pradžių toks pasiūlymas ne vienam gali pasirodyti juokingas, naivus: jauni asmenys labai nevienodi, jie labai skirtingai reaguoja į kai kurias pamokos kompozicijos dalis ar detales; kita vertus, stengimasis tik dėl to, kad įsimintų, gali būti interpretuojamas ir kaip tuštybės ženklas.

Visaip gali būti, bet susitarkime štai dėl ko: tokia galvojimo linija padės mums apskritai padiskutuoti apie literatūros pamokų galią ir pralaimėjimus.

Atvirai pasakius, kai kurie mano teiginiai gali būti jau girdėti ar kolegų ne kartą kasdienybėje patikrinti – taip ir turėtų būti, nes sukamės toje pačioje karuselėje jausdami ir potvynius, ir atoslūgius.

Man svarbu teigti kai kuriuos principus ar metodus, kuriais tikrai tikiu. Kita kalba, ar paprasta jais naudotis, ar jaučiame ugdytinių augimą.

Gali būti, kad kai kuriems kolegoms mano žodžiai bus neįdomūs, neįtaigūs, bet ir tai (neigimas, galvojimas apie savo darbo specifiką) yra labai naudingas veiksmas, kadangi mes medituojame, mes reflektuojame svarbius grožinio žodžio perteikimo būdus.

Ne vien tai. Mes įsivaizduojame savo mokinius suaugusius, turinčius vaikų, – ką  prisimins, ką  kitiems sakys.

Kad mokiniai įsimintų: vadinasi, kad pagalvotų ne tik dabar, bet ir ateityje, kad atsirastų svaresnė motyvacija skaityti ir prasmingiau gyventi.

Pastaba tokia: būtina, kad mokiniai netriukšmautų, nepramogautų, jeigu užduotys kiek kitokios. Lyg ir ne pažymiui. Plačiau…

Prasideda Pasaulio lietuvių metų renginiai. Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d.: Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Plačiau…