Metodinė medžiaga

Regina Siira. Kalbos pamokos Suomijoje

Suomijos švietimo įstatymas suteikia galimybę mokyklinio amžiaus vaikams neformaliuoju būdu mokytis savo gimtosios kalbos. Pamokas gali lankyti vaikai, kurių bent vienas iš tėvų su vaiku kalba mokomąja kalba, išskyrus įvaikintus ar globojamus vaikus, kurių gimtoji kalba yra susiformavusi, bet įtėviai ar globėjai įvaikio kalba nekalba.

Mokymą kuruoja miestų savivaldybės ar švietimo skyriai. Mokytojai atrenkami konkurso tvarka. Mokytojai privalo turėti pedagoginį išsilavinimą, mokomoji kalba turi būti gimtoji. Tėveliams už mokslą ir mokymosi priemones mokėti nereikia.

Gimtosios kalbos mokymasis padeda išsaugoti tapatybę, turimas lietuvių kalbos žinias bei įgyti naujų. Vartojant kelias kalbas labiau lavėja kritinis bei loginis mąstymas, gerėja dėmesio koncentracija, lengviau mokytis kitų kalbų, platesnės bendros žinios. Daugiakalbystė skatina bendrą vaiko raidą, ugdo toleranciją. Plačiau…

Vilma Endriulaitienė. Lituanistinė Bergeno vaikų ir jaunimo organizacijos mokyklėlė

Dirbu trečius metus lietuvių kalbos mokytoja lituanistinėje Bergeno vaikų ir jaunimo organizacijos mokyklėlėje, į kurios veiklą įsitraukiau tik atvykusi į Norvegiją. Be mokytojos darbo sekmadieninėje mokyklėlėje, darbo dienomis intensyviai mokausi norvegų kalbos, dirbu auklėtoja vaikų darželyje Bergene bei dalyvauju įvairioje visuomeninėje veikloje.

Man svarbu išmokyti vaikus rašyti ir skaityti lietuviškai, bet dar svarbiau – supažindinti juos su lietuviškomis tradicijomis, papročiais, puoselėti lietuviškumo dvasią. Vienas iš pagrindinių tikslų – padėti vaikams susikurti savo, kaip lietuvio, identitetą.

Stengiuosi nuolat tobulėti, domiuosi naujausiomis ugdymo tendencijomis, siekiu pateikti mokymosi medžiagą įdomiai, sužadinti vaikų smalsumą ir susidomėjimą lietuvių kalba, dirbti taip, kad mokymo(si) procesas mokiniui būtų ne tik prasmingas, bet ir teiktų džiaugsmo. Dalyvauju įvairiuose projektuose (eTwinnings), seminaruose, konferencijose (tarptautinėje mokslinėje metodinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencijoje „Vaikų ugdymas(is) per patirtį lauko edukacinėse aplinkose“, kuri vyko 2017 m. lapkričio mėn., pristačiau stendinį pranešimą).

Mūsų mokyklėlė, kūrybiškai bendradarbiaudama su mokiniais, jų tėvais, kolegomis bei kitais bendruomenės nariais, įgyvendina įvairius projektus, rengia įvairias tradicines lietuviškas šventes ir svarbių Lietuvai datų minėjimą.

Vilma Endriulaitienė dalijasi scenarijais:

Sausio 13-osios minėjimo programa

Kalėdų renginys Ledo pilies gyventojų misija

Mamos dienos šventė

Pamokos su tėvais užduotys

Diplomas

Inga Kvietelaitienė. Prelato Jono Petrošiaus lituanistinė mokykla Paryžiuje

Inga Kvietelaitienė Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) yra įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. Mažieji lietuvaičiai, lankydami mokyklėlę, supranta, kad yra daug vaikų, kalbančių lietuvių kalba ir kad jiems visiems reikia tuo didžiuotis. Jos vadovaujamojoje mokyklėlėje ne tik mokomasi lietuvių kalbos, bet ir rengiamos šventės. Didžiausia – Kalėdų spektaklis, kuriame dalyvauja visi vaikai: lankantieji „Zuikučio“ klubą dainuoja arba šoka, „Genio“ mokiniai vaidina. Nebūna nė vieno nereikšmingo vaidmens. Net tie, kurie visai nekalba lietuviškai, gauna trumputį tekstą, o kai jį sako visai salei, jis skamba nuostabiai, ypač mokytojoms, ir, žinoma, tėveliams. Tokių renginių nėra prancūziškose mokyklose. Tad šios mokyklos spektakliai tampa didele švente visiems. Mamos auksarankės siuva kostiumus, tėveliai kabina dekoracijas. Būna džiugus šurmulys. Tai ją ir skatina tęsti nelengvą, tačiau širdžiai mielą veiklą.

Mokyklėlės direktorė  Inga Kvietelaitienė dalijasi scenarijais:
Scenarijus. Grybų karas
Scenarijus. Pagrandukas
Scenarijus. Voro vestuvės

Kristina Jankaitienė. Lituanistinė mokykla „Saulės zuikučiai“

Gimiau ir augau Lietuvoje, Panevėžio mieste. 1997 metais baigiau Šiaulių universitetą ir įgijau socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro laipsnį ir pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją. 1998 metais studijavau Vokietijoje vokiečių kalbą ir dirbau su vaikais.

Airijoje gyvenu jau 16 metų. Čia gimė mano 3 vaikai. Matydama, kaip jiems sunku kalbėti lietuviškai, išsigandau ir tada kilo mintis įkurti mokyklėlę, kur lietuvių vaikai galėtų burtis ir mokytis mūsų protėvių kalbos. 2009 metais lapkričio mėnesį Carrickmacross‘o mieste pirmą kartą duris atvėrė lituanistinė mokykla „Saulės zuikučiai“, kurios įkūrėja ir vadovė esu aš. Mokykloje šeštadieniais  mokomės ne tik rašyti, skaityti, bet ir švenčiame įvairias šventes, organizuojame renginius, išvykas, minime Lietuvai svarbias datas – labai stengiamės palaikyti ryšį su Lietuva, bandome vaikams įvairiais būdais perteikti tai, ko jie nėra matę ar girdėję. Ne vienas mokinys iš mūsų mokyklėlės yra jau sugrįžęs į Lietuvą.

Airijoje esu dirbusi miesto savivaldybėje, buvau išrinkta miesto savivaldos nare. Eidama vicemerės pareigas, įkūriau bibliotekoje užsieniečiams knygų lentyną jų kalba (lietuviai gali imti knygas iš bibliotekos ir jas skaityti lietuvių kalba, lenkai – lenkų, rusai – rusų ir t.t.).

Edukologė Kristina Jankaitienė su mokyklos ugdytiniais surengė ne vieną gražų renginį ir maloniai pasidalino keliais scenarijais:

Scenarijus_ Svečiuose pas pasaką

Scenarijus. Tuk, širdele

Rudenėlio šventė

Scenarijus_Mums jau 5-eri

Svetainė laukia ir kitų užsienyje dirbančių lituanistinių mokyklų pedagogų prisistatymo, veiklos iliustravimo, pageidavimų ir problemų išsakymo. Dalinkimės, tarkimės. Kartu drąsiau, jaukiau. 

„Išvirkščios“ pamokos Prahos „Debesyno“ mokykloje

Prahos „Debesyno“ mokykla bando taikyti „išvirkščios“ klasės metodą (teorija namuose, praktika ir taikymas mokykloje kas antrą šeštadienį).
Plačiau…

Mokome lietuvių kalbos naudodami mokymo priemones „Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“, „Patarimai mokytojui“, „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“

Pateikiame kelis lietuvių kalbos  veiklų pavyzdžius,  parengtus naudojant lietuvių kalbos mokymo priemones „Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“ (3–6 metai),  „Patarimai mokytojui“ (7–8 metai), „Kelionė į Lietuvą“ (6–9 metai) ir „Laiškai iš Lietuvos“  (10-13 metai). Kaip dirbti su minėtomis lietuvių kalbos mokymo priemonėmis, išbandė ir užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigų mokytojų seminaro „Mokytojo vaidmuo lituanistiniame švietime užsienyje“, vykusio 2016 m. birželio 20–23 dienomis,  dalyviai.
Plačiau…

Lituanistinio ugdymo mokomosios priemonės „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“

Įgyvendinant Ugdymo plėtotės centro projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ parengtos lituanistinio ugdymo mokomosios priemonės „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, skirtos dirbti su dviejų skirtingų amžiaus grupių (6–9 ir 10–13 metų) vaikais.
Plačiau…