Užsienio lietuviams

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas

Lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Renginys tęsia prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją.

Simpoziumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvių fondas. Daugiau informacijos https://www.vdu.lt/lt/ivykiai/xvi-pasaulio-lietuviu-mokslo-ir-kurybos-simpoziumas/.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/renginiai/savaitesrenginiai/pasaulio-lietuviu-mokslo-ir-kurybos-simpoziumas

Lapkričio 15 d. bus teikiamos mokslo premijos užsienio lietuviams

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkias premijas užsienio lietuviams. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Premijos užsienio lietuviams mokslininkams skiriamos jau vienuoliktą kartą.

Iškilminga mokslo premijų teikimo ceremonija įvyks 2019 m. lapkričio 15 d. 18.30 val. Vytauto Didžiojo universitete (Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaunas) lapkričio 14–16 dienomis vyksiančio XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu. Premijas įteiks švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

2019 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanojami lituanistas Giedrius Subačius ir medikas mokslininkas Rytis Prekeris iš JAV, Izraelyje dirbanti genetikė Lina Basel-Salmon, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė iš Kipro ir Vokietijoje gyvenanti lingvistė Sandra Petraškaitė-Pabst. Premijos laureatai savo akademinį kelią pradėjo Lietuvoje. Plačiau…

Pasaulio lietuvių žinios ir patirtis – Lietuvai

Šių metų lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks jau XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Apie būsimo renginio svarbą, tikslus, temas kalbamės su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke ir  PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis. Plačiau…

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių komentaras

Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178), komentuoja Rašybos, skyrybos ir gramatikos pakomisės narys, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Albinas Drukteinis.  Plačiau…

Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių

Jungtinis ir papildytas ankstesnių Privalomosios ir Pasirenkamosios taisyklių variantas.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykliu-projektas

 

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-3 (104) „Dėl Pasirenkamosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios.  Plačiau…

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-2 (103) „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios. Plačiau…

D. Šileikytė. Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/

Škotijoje vyks Lietuvos dienos

Spalio 22-25 dienomis Edinburge ir Glazge (Jungtinė Karalystė) organizuojamos pirmosios Lietuvos dienos Škotijoje. Keturias dienas vyksiančiuose renginiuose Škotijos visuomenė ir Škotijos lietuvių bendruomenė galės susipažinti su  žymiausiais Lietuvos kultūros ir akademinio pasaulio atstovais, išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonines poemas, susipažinti su Lietuvos dokumentiniu kinu.

„Siekiame, kad žinia apie Lietuvą sklistų ne tik Londone, todėl šįmet nusprendėme Lietuvos dienas surengti Škotijoje. Savo renginiais sieksime atskleisti Lietuvos identitetą ir paskatinti dvišalį kultūrinį, akademinį, socialinį dialogą su Škotija, kurti naujas, į ateitį orientuotas partnerystes“, – teigė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.

Lietuvos dienos prasidės spalio 22 dieną Edinburgo muzikos instrumentų muziejuje vyksiančiu koncertu, kuriame improvizaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žymiausių simfoninių poemų temomis „Jūra miške“ atliks saksofonistas Liudas Mockūnas ir pianistas Petras Geniušas.

Spalio 23 dieną Edinburgo universitete vyks atvira diskusija su poetu, eseistu, literatūros kritiku profesoriumi Tomu Venclova ir Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriumi, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje, Robertu I. Frostu.

Tarp festivalio renginių Edinburge ir Glazge taip pat numatomos Lietuvos poetinės dokumentikos kino peržiūros, susitikimas su edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi, pasakotojos iš Lietuvos  Daivos Ivanauskaitės pasirodymas škotų tarptautinio pasakojimo festivalyje „Anapus Žodžių“.

Lietuvos dienas Škotijoje rengia Lietuvos ambasada ir kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su Lietuvos kultūros institutu. Renginių ciklą remia Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

Dauguma renginių yra nemokami. Visą renginių programą rasite čia.

Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/skotijoje-vyks-lietuvos-dienos-

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai.

Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai.

Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją?

Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos.

Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Plačiau…